Paukščių Tako centras – viena paslaptingiausių ir ekstremaliausių mūsų galaktikos dalių. Čia, šalia supermasyvios juodosios skylės Sagittarius A*, telkiasi milžiniški dujų ir dulkių telkiniai, kuriuose gimsta pačios masyviausios žvaigždės. Dėl didžiulio dulkių kiekio šią sritį sunku stebėti matomoje šviesoje, tačiau radijo bangos leidžia prasiskverbti pro šią uždangą. 2026 m. vasarį tarptautinė mokslininkų komanda, naudodama ALMA teleskopų masyvą, pristatė didžiausią kada nors sukurtą šios srities vaizdą – mozaiką, prilygstančią trims pilnaties Mėnulio skersmenims greta vienas kito.
ACES projektas: ambicingiausias ALMA tyrimas galaktikos centre
Šį rekordą pasiekė ALMA Centrinės molekulinės zonos tyrimo projektas (ALMA CMZ Exploration Survey, trump. ACES). Jame dalyvauja daugiau nei 160 mokslininkų iš per 70 institucijų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Projekto vadovas – Steven Longmore, o tarp pagrindinių tyrėjų – Europos Pietų observatorijos (ESO) astronomė Ashley Barnes.
ACES tikslas – išsamiai ištirti šaltąsias molekelines dujas Centrinėje molekulinėje zonoje (CMZ), kuri tęsiasi apie 650 šviesmečių skersmens. Šios dujos – pagrindinė žaliava naujoms žvaigždėms formuotis. Pirmą kartą visoje šioje zonoje buvo atliktas toks detalus stebėjimas, aprėpiantis struktūras nuo dešimčių šviesmečių ilgio gijų iki mažų debesėlių aplink pavienes žvaigždes.
„Tai vieta ekstremalių sąlygų – nematoma mūsų akims, bet dabar atskleista neįtikėtinu detalumu. Šis duomenų rinkinys pirmą kartą leidžia ištirti šaltąsias dujas visoje CMZ srityje.“ – Ashley Barnes, ESO astronomė
Kodėl CMZ tokia svarbi mokslui?
Galaktikos centras primena ankstyvosios Visatos sąlygas: chaotiškas dujų judėjimas, didžiulis tankis, intensyvus žvaigždžių gimimas ir mirtis supernovų sprogimais. Čia esančios masyviausios žvaigždės „gyvena greitai ir miršta jaunos“. Tyrinėdami žvaigždžių formavimąsi CMZ, mokslininkai geriau supranta, kaip vystėsi galaktikos praeityje ir kaip veikia žvaigždžių gimimo modeliai ekstremaliomis sąlygomis.
Be to, CMZ chemija gali duoti atsakymų į klausimus apie gyvybės užuomazgas galaktikoje – aptinkamos tiek paprastos molekulės (pvz., silicio monoksidas), tiek sudėtingesnės organinės junginiai.
Kas matoma naujajame vaizde?
Vaizdas – tai sudėtinė mozaika, sukurta iš daugybės atskirų ALMA stebėjimų. Jame matomas sudėtingas šalto molekulinio dujų tinklas: ilgos gijos, kuriomis dujos teka link tankesnių telkinių, iš kurių vėliau gimsta žvaigždės. Rezoliucija leidžia įžvelgti detales iki ~0,15 šviesmečio dydžio – tai dvigubai geriau nei ankstesniuose tyrimuose.
Mokslininkai tikėjosi detalių, bet net jie patys nustebinti sudėtingumu ir turtingumu, kurį atskleidė galutinis vaizdas. Tai rodo, kad mūsų supratimas apie žvaigždžių formavimąsi galaktikos centre dar turi spragų.
„CMZ yra vieta, kur žvaigždės formuojasi chaotiškomis, ekstremaliomis sąlygomis – panašiai kaip ankstyvojoje Visatoje. Šie duomenys leis patikrinti, ar galioja tie patys žvaigždžių formavimosi dėsniai.“ – Steven Longmore, ACES projekto vadovas
Techniniai ALMA galimybės ir perspektyvos
ALMA (Atacama Large Millimeter/submillimeter Array) – tarptautinis radijo teleskopų masyvas Čilės Atakamos dykumoje, kurį valdo ESO kartu su partneriais. Jis specializuojasi milimetrinių ir submilimetrinių bangų stebėjimuose, idealiai tinkančiuose tirti šaltas dujas ir dulkes.
ACES duomenys jau paskelbti serijoje straipsnių žurnale Monthly Notices of the Royal Astronomical Society (2026 m.), o pilni duomenys prieinami viešai per ALMA archyvą. Ateityje planuojamas ALMA Wideband Sensitivity Upgrade ir ESO itin didelis teleskopas (ELT), kurie leis dar giliau pažvelgti į šią sritį – iki dar smulkesnių struktūrų ir sudėtingesnės chemijos.
„Tai tik pradžia. Su būsimais atnaujinimais galėsime tyrinėti žvaigždžių, dujų ir juodosios skylės sąveiką dar nematytu tikslumu.“ – Ashley Barnes
Lietuvos kontekstas: nedidelis, bet augantis indėlis
Lietuvoje radioastronomija dar tik skinasi kelią, tačiau Vilniaus universiteto Teoriniai fizikos ir astronomijos institutas bei partnerystės su ESO leidžia lietuvių mokslininkams prisidėti prie panašių tyrimų. Pavyzdžiui, Lietuvos astronomai dalyvauja modeliuojant galaktikų evoliuciją ir analizuojant ALMA duomenis per tarptautines programas. Tokie vaizdai kaip ACES mozaika įkvepia ir vietos studentus domėtis kosmoso chemija bei žvaigždžių formavimusi.
Išvada
ALMA ir ACES projekto sukurtas vaizdas – ne tik techninis rekordas, bet ir naujas langas į galaktikos širdį. Jis parodo, kokios sudėtingos ir dinamiškos yra sąlygos, kuriomis formuojasi žvaigždės pačiame galaktikos centre. Šie duomenys taps pagrindu ateinančių metų tyrimams, padėsiantiems geriau suprasti mūsų galaktikos raidą ir Visatos dėsnius ekstremaliomis sąlygomis.
Tai priminimas, kad kosmosas vis dar pilnas paslapčių – ir mes tik pradedame jas atskleisti.
Originalo šaltinis: Matthew Williams, „Astronomers Produce the Largest Image Ever Taken of the Heart of the Milky Way“, Universe Today, 2026 m. kovo 8 d. https://www.universetoday.com/articles/astronomers-produce-the-largest-image-ever-taken-of-the-heart-of-the-milky-way
Pagrindinis pranešimas: ESO, 2026 m. vasario 25 d. https://www.eso.org/public/news/eso2603/
Moksliniai straipsniai: arXiv:2602.20340 ir serija MN RAS (2026).
Diskleimeris / Pastaba: Šaltiniai – patikimi mokslo leidiniai (ESO, ALMA, MNRAS). Straipsnis remiasi viešai prieinamais tyrimų duomenimis 2026 m. kovo mėn. pradžioje. Mokslas nuolat tobulėja, tad vėlesni tyrimai gali patikslinti ar papildyti šią informaciją.