Žiemos vakarais daugelis lietuvių siekia puodelio šildančios vaisinės arbatos su imbieru, aviečių ar šaltalankių natomis. Tokie gėrimai asocijuojasi su jaukumu, imuniteto stiprinimu ir natūralumu. Tačiau 2026 m. vasario mėnesį paskelbti nepriklausomi laboratoriniai tyrimai Lenkijoje privertė suabejoti, ar visuose pakeliuose slypi tik vaisiai ir prieskoniai.
Lenkijos vartotojų apsaugos fondacija „Pro-Test“ pavedė Skierniewicės Sodininkystės instituto laboratorijai ištirti devynias populiarias žiemines vaisines arbatas. Tyrėjai patikrino net 517 skirtingų pesticidų likučių. Rezultatai parodė, kad kai kuriuose produktuose rasta nuo vieno iki penkiolikos įvairių augalų apsaugos priemonių. Šie duomenys greitai pasiekė ir Lietuvos žiniasklaidą – apie juos rašė portalai „kaipkada.lt“ ir „technologijos.lt“.
Tyrimo metodika ir pagrindiniai rezultatai
„Pro-Test“ fondacija yra nepriklausoma organizacija, kuri reguliariai atlieka vartotojams skirtus produktų testus. Šį kartą dėmesys skirtas būtent žieminiams mišiniams, kuriuos žmonės perka vaistinėse, diskontuose ir prekybos centruose. Laboratorija naudojo akredituotus metodus ir tikrino likučius pagal galiojančias Europos Sąjungos normas.
Rezultatai pateikiami taip (pagal rastų pesticidų skaičių):
- Herbapol Herbaciany Ogród Zimowy Sekret – 15 pesticidų
- Bifix Herbata Zimowa (pakeliuose) – 14 pesticidų
- Lidl Lord Nelson Rozgrzewające Smaki – 13 pesticidų
- Mokate Loyd Rozgrzewająca Malina – 11 pesticidų
- Irving Grzaniec – 10 pesticidų
- Biedronka Remsey Rozgrzej się! – 3 pesticidai
- Zielnik DOZ (vaistinės arbata) – 3 pesticidai
- Lipton Chai – 1 pesticidas
- Teekanne Winter Punch – 1 pesticidas
„Esu sugniuždytas šio testo rezultatų, nes dievinu vaisines arbatas. Deja, kelias iš jų gėriau visą žiemą... Chyba najbezpieczniej pirkti grynas arbatas ir pačiam dėtis prieskonius“ – rašė tyrimo apžvalgos autorius Bartosz Godziński (natemat.pl, 2026-02-18).
Šie prekių ženklai plačiai prieinami ir Lietuvos rinkoje – Lidl, vaistinės tinklai bei internetinės parduotuvės siūlo analogiškus produktus.
Chlorpirifosas – medžiaga, uždrausta visoje ES
Penkiuose iš devynių ištirtų mišinių aptiktas chlorpirifosas. Tai insekticidas, kurį Europos Sąjunga visiškai uždraudė 2020 metais dėl per didelio pavojaus, ypač vaikų nervų sistemai. Medžiaga pripažinta neurotoksiška ir galinčia sutrikdyti smegenų vystymąsi.
Didžiausias kiekis rastas „Herbapol“ produkte. Chlorpirifosas taip pat fiksuotas „Lord Nelson“, „Loyd“, „Bifix“ ir „Irving“ arbatose. Ekspertai mano, kad medžiaga patenka iš nelegalios (juodosios) rinkos, nes legaliai jos įsigyti ES šalyse neįmanoma.
2025–2026 metais Europos greitojo perspėjimo sistema RASFF registravo panašius atvejus: chlorpirifoso likučių žolelių arbatoje iš trečiųjų šalių (įskaitant Latvijos pranešimus, kurie pasiekė ir Lietuvos VMVT). Tai rodo, kad problema nėra vienkartinė.
Kodėl vaisinėse arbatoje kaupiasi pesticidai?
Dažniausiai arbatos mišiniuose naudojamos ne šviežios uogos ar vaisiai, o džiovintos išspaudos – odelės, sėklos ir luobelės, likusios po sulčių gamybos. Būtent šiose augalo dalyse kaupiasi daugiausia augalų apsaugos priemonių likučių. Džiovinimo procesas dar labiau koncentruoja medžiagas.
Kita priežastis – teisinė spraga. ES nustato maksimalias likučių normas (MRL) konkretiems vaisiams (pavyzdžiui, obuoliams ar avietėms). Tačiau kai tie patys vaisiai patenka į sudėtinį produktą – arbatos mišinį – galutiniam gaminiui nebetaikomos atskiros normos. Gamintojai neprivalo tikrinti galutinio mišinio pesticidų kiekio.
„Tai teisinė spraga, kuri leidžia naudoti prastesnės kokybės žaliavas. Sudėtinių produktų niekas nekontroliuoja taip griežtai kaip vieno ingrediento“ – teigiama „Pro-Test“ ataskaitoje.
Maisto sauga Lietuvoje: VMVT duomenys ir vartotojų realybė
Lietuvoje pesticidų likučius maiste kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 2023 m. ištirta 559 augalinio maisto mėginiai – 99,1 % atitiko normas (aukštesnis rodiklis nei ES vidurkis). Tačiau trečiųjų šalių produkcijoje pažeidimų pasitaiko dažniau.
2025 m. gegužę „15min.lt“ rašė apie EFSA ataskaitą: chlorpirifoso likučių aptikta apelsinuose iš Egipto ir Kinijos, o įvairiose arbatos rūšyse (žaliojoje iš Japonijos, kinrožių iš Nigerijos) – metilchlorpirifoso. Lietuvoje taip pat buvo atvejų, kai Ceilono arbata atšaukta dėl per didelių likučių.
Lietuviški vartotojai dažnai perka tuos pačius tarptautinius ženklus kaip Lenkijoje. Todėl Lenkijos tyrimo rezultatai aktualūs ir mūsų šalyje. VMVT ragina atkreipti dėmesį į kilmės šalį ir rinktis produktus su aiškia žaliavų deklaracija.
Ką sako mokslas apie „pesticidų kokteilį“?
Net jei kiekvienas atskiras likutis neviršija normos (kai ji nustatyta), bendras kelių medžiagų poveikis organizmui vis dar tiriamas. Mokslininkai kalba apie galimą sinerginį efektą – medžiagos gali sustiprinti viena kitos veikimą. Ypač jautrūs yra vaikai ir nėščiosios.
Piotras Koluchas, „Pro-Test“ prezidentas, pabrėžia:
„Niekas negeria pesticidų po vieną. Mes geriame kokteilį viename puodelyje, o prie to dar prisideda likučiai iš kitų kasdien vartojamų produktų.“
Ilgalaikis mažų dozių poveikis vis dar tiriamas, tačiau ES moksliniai komitetai pripažįsta, kad kumuliacinis efektas reikalauja papildomo dėmesio.
Praktiniai patarimai vartotojams
Norint sumažinti riziką, galima rinktis:
- Organinius produktus su ES ekologiško ženklo žvaigždute;
- Grynas žolelių arbatas be vaisių mišinių (pvz., paprastą ramunėlę ar mėtų);
- Produktus su aiškia kilmės šalimi ir trumpu ingredientų sąrašu;
- Pačiam džiovinti vaisius ar pirkti sertifikuotus prieskonius.
Jei arbata perkama vaistinėje ar diskonte, verta pasidomėti, ar gamintojas nurodo pesticidų kontrolės rezultatus. Lietuvoje taip pat galite kreiptis į VMVT su konkrečiais klausimais dėl tam tikrų partijų.
Išvada
Žieminės vaisinės arbatos išlieka populiarios, tačiau naujausias tyrimas primena, kad „natūralu“ ne visada reiškia „visiškai švaru“. Teisinės spragos ir gamybos ypatumai leidžia pesticidų likučiams patekti į galutinį produktą. Tuo pačiu metu ES ir nacionalinės institucijos, tokios kaip VMVT, nuolat gerina kontrolę, o vartotojai turi galimybę rinktis sąmoningai.
Informuotas pasirinkimas – geriausia apsauga. Sekite oficialius pranešimus, skaitykite etiketes ir, jei įmanoma, remkitės nepriklausomais tyrimais. Taip galime mėgautis žiemos arbata su didesne ramybe.
Susiję straipsniai lietuvių kalba
Ar saugu valgyti sudygusį česnaką? Faktai ir praktiniai patarimai – panašios maisto saugumo temos aptarimas portale paranormal.lt.
Originalo šaltinis:
Fundacija Pro-Test, 2026 m. vasario 18 d. – https://pro-test.pl/testy/pestycydy-w-herbatach-owocowych/
Natemat.pl, 2026-02-18 – https://natemat.pl/642049...
Diskleimeris / Pastaba: Straipsnis parengtas remiantis nepriklausomos Lenkijos organizacijos „Pro-Test“ laboratoriniais tyrimais ir oficialiais ES bei Lietuvos institucijų duomenimis. Šaltiniai yra patikimi, tačiau vartotojams rekomenduojama visada tikrinti naujausią informaciją VMVT svetainėje ir rinktis produktus pagal asmeninius prioritetus. Tekstas neturi tikslo gąsdinti, o tik informuoti.