Kartą gyveno viena darbinė kumelė, kurios vardas buvo Natalija. Ant savo nugaros ji nešiojo viską: vaiką, darbą, namus ir gyvenimą. Taip, ji neturėjo vyro. Bet ji turėjo daug draugų ir draugių.
Atrodo, kad jos siūlė jai pagalbą ir rūpestį, o vyrai jai simpatizavo. Bet ne. Kumelė buvo įpratusi viską nešti pati, ir šiek tiek nuimti nuo jos pečių buvo neįmanoma.
Natalija ant savo pečių būtų nešusi viską iš karto, jei ne vienas incidentas.
Natalija mėgo svajoti. Vakare ji atsiguldavo į lovą, užmerkdavo akis ir skrisdavo į savo įsivaizduojamą pasaulį. Ten ji nebuvo vieniša mergaitė su mažu vaiku. Ten ji mylėjo ir buvo mylima. Ten ji vaikščiojo lengvomis erdviomis suknelėmis, plonais kulniukais stuksendama į grindinį.
Natalija taip pat mėgo naršyti po garsiąją interneto parduotuvių svetainę. Ji nepirko, ne. Ji taupė pinigus, o šiuose pirkiniuose nematė didelės prasmės.
Užsisakydavo tik sūnui gražių drabužių, žaislų.
Ir štai, viename internetiniame - apsipirkime, Natalijai į akis krito suknelė. Ir kokia suknelė. Lygiai tokia pati, su kuria mergaitė vaikščiojo savo vakaro svajonėse. Jos ranka pati ištiesė ir įdėjo suknelę į krepšį. Sumokėjusi už užsakymą Natalija šimtą kartų persigalvojo, bet buvo per vėlu.
Po trijų dienų kurjeris pristatė gražų šerkšnotą paketą. Suknelė sėdėjo ant jos taip, tarsi būtų priderinta. Atrodė, tarsi kažkas nematomas būtų paėmęs Natalijos išmatavimus ir pasiuvęs šį nuostabų drabužį.
Natalijai apsivilkus suknelę darbe, prasidėjo malonių įvykių virtinė.
Kolegė pakvietė ją į kiną. Jos sūnus pasakė geriausią komplimentą ir atnešė puokštę lauko gėlių. O krepšius iš parduotuvės dabar jai padėdavo nešti sutikti vyrai. Mat lengvą plazdančią suknelę vilkinčiai merginai nedera nešioti sunkių krepšių.
Iškart rado pinigų bateliams ir gražiems apatiniams. O po šios, pačios pirmosios suknelės, spintoje atsirado dar viena. Ir dar viena. Ir dar viena.
Į šiukšlių dėžę iškeliavo džinsai, išsitampę megztiniai, juokingi džemperiai su sagomis ir kiti daiktai, kurie jau seniai buvo nemadingi ir netinka figūrai.
Po metų Natalija ištekėjo už gero vyro. Ir jos spintoje dabar buvo tik suknelės.
P.S. Mano patarimas: Jei staiga pajutote, kad prarandate moteriškumą savyje - apsivilkite suknelę. Ir nedėvėkite "kareiviškų aulinių" kurie skirti vyrams. Žlunga moteriškumo tapatybė.
Suknelė pakeičia jūsų elgesį.
Ji pakeičia išvaizdą.
Ji pakeičia jūsų požiūrį.
