Šeštadienį opozicijos lyderis pasakė sakinį, kurio dalis salės laukė, o dalis komentarų lauko jau verčia sąmokslu. „Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo.“ Klausimas ne tas, ar sakinys nuskambėjo. Klausimas – kam jis galios, kiek kainuos ir ką apie tai sako įstatymas, o ne feisbuko eilutė.
„Verslo žinios“ ir BNS šeštadienį citavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Lauryną Kasčiūną partijos suvažiavime: TS-LKD artimiausiu metu inicijuos politinį procesą dėl visuotinio privalomojo šaukimo. LRT tą pačią dieną pridėjo detalę, kurios VŽ antraštėje nėra: konservatoriai šaukimą siūlytų pradėti 2030 metais, o su valdančiaisiais socialdemokratais šis klausimas nesuderintas. Socialdemokratai, pasak paties Kasčiūno, linkę palaikyti profesionalią kariuomenę.
Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas neįvestas. Yra dalinis šaukimas ir 2026 m. reforma, kuri jaunuolius kreipia į tarnybą iškart po mokyklos. Skirtumas tarp to, kas yra, ir to, ką žada opozicija, – ne retorika. Skirtumas – kiek kohortos vyrų (ir, jei Seimas kada nors nuspręstų, moterų) patektų į kareivines ne loterija, o taisykle.
„Aiškiai sakome: Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo. TS-LKD artimiausiu metu inicijuos politinį procesą dėl jo įvedimo.“
— Laurynas Kasčiūnas, TS-LKD suvažiavimas, 2026-09-05, BNS / VŽ
Kas pasakyta suvažiavime – ir kas jau buvo pasakyta anksčiau
Kasčiūnas saugumą vėl padėjo pirmuoju partijos prioritetu. Argumentas senas ir nuoseklus: Rusija regionui kelia ilgalaikę karinę grėsmę, o Lietuvos krašto apsaugos pagrindas turi būti visuotinės gynybos principas – parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė. Metafora, kurią jis vartojo ir anksčiau: Lietuva kaip dygliuotas ežys, nepatogus ir stipresnei „rusiškai meškai“.
Jis pridėjo dvi gretimas linijas. Pirma – gynybos pramonė, universitetai ir kariuomenė kaip viena ekosistema, nes „laimi ne tik tas, kuris turi daugiau“, o tas, kuris greičiau pamato ir prisitaiko. Antra – Ukrainos oro gynyba šią žiemą. Trečia, jau politinė: po savivaldos rinkimų konservatoriai žada šešėlinę Vyriausybę.
Tai nėra staigus posūkis. 2024 m. kovo–gruodžio mėn. Kasčiūnas pats buvo krašto apsaugos ministras. Tuomet jo darbotvarkėje jau buvo visuotinės gynybos principas, šaukimo reforma ir papildomas finansavimas. 2026 m. birželį „Bernardinams“ jis sakė atvirai: link visuotinio šaukimo eiti laipsniškai; „tai net ne pinigų klausimas – gynybai mes dabar skiriame pakankamai“; jei reikės papildomų lėšų, jos bus rastos; esmė – politinė valia. Birželį, po dronų incidentų, jis LRT tvirtino esąs už spartesnį šauktinių skaičiaus didinimą ir prognozavo, kad dėl demografijos 7–8 tūkst. per metus gali tapti de facto visuotiniu vyrų šaukimu.
Rugsėjo 5 d. jis tik perkėlė tai iš ministro ir komentatoriaus registro į partijos lyderio pažadą su data: 2030-ieji, jo žodžiais, „adekvatus“ pasirengimo laikas.
Ką sako kariuomenė, prezidentas ir valdantieji
Čia prasideda ta vieta, kurios antraštė „inicijuos“ neparodo. Institucijos nėra vienos burnos.
Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras BNS yra sakęs, kad kariuomenės poreikiams šiuo metu pakanka šauktinių vyrų. Tikslas iki 2030 m. – pašaukti „beveik visus norinčius ir galinčius“ ir pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per įvairias formas. Tai ne tas pats, kas „visi vaikinai po mokyklos, be išimčių, visoje kohortoje“.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kartojęs kitą sakinį: diskutuojant apie visuotinį šaukimą prioritetas – kokybiškas parengimas. Infrastruktūra, instruktoriai, ginkluotė. Be to šaukti daugiau žmonių reiškia turėti daugiau kareivių be vietos ir be mokymo.
Prezidentas Gitanas Nausėda formuojant nacionalinę diviziją yra sakęs, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo – laiko klausimas. Tai politinė palaiminimo zona, ne įstatymo projektas.
Valdantieji socialdemokratai, pagal Kasčiūno paties pripažinimą, profesionalios kariuomenės linijos neapleido. Rugsėjo 4 d. premjeras Mindaugas Sinkevičius su Kasčiūnu tarėsi dėl oro gynybos prioriteto po 2030-ųjų. Viešame pranešime šaukimas ten nebuvo sutarties centras. Vadinasi, opozicijos pažadas dar neturi valdančiosios daugumos parašo.
2026 m. realybė skaičiais: privalomąją tarnybą šiemet turi atlikti apie 5 tūkst. jaunuolių, dar apie 3 tūkst. – savanorių. Nuo sausio 1 d. keitėsi tvarka: į sąrašus keliami mokyklą baigiantys 18-mečiai ir 18–22 metų nestudijuojantys. Studijos po patekimo į sąrašą tarnybos nebeatideda senuoju „įstojau ir išsisukau“ būdu.
Apklausa: 76 proc. „už“ – bet kas užsako klausimą?
Praėjusią savaitę asociacija „Visuotinė gynyba“ paviešino „Norstat“ apklausą: 76,3 proc. pritaria visuotiniam šaukimui, daugiau nei pusė norėtų greičiau nei iki 2030 m., 12 proc. – niekada. Prioritetas – vyrų šaukimas. Moterų klausimas skaidosi: daugiau nei pusė sutiktų su savanoriškomis ir įvairesnėmis formomis, 35 proc. moterų šaukimui nepritaria, lygiai tokiai pačiai tvarkai kaip vyrams – apie 13 proc.
Masinė žiniasklaida šį skaičių deda šalia Kasčiūno pažado kaip įrodymą, kad „tauta nori“. Alternatyvi erdvė klausia kito: kas užsakė tyrimą? Asociacija pati sau išsikėlė tikslą, kad šaukimas būtų „numeris vienas“, ir nori politinio sprendimo „čia ir dabar“, bent iki 2030-ųjų. Apklausa nėra padirbta. Ji ir nėra beinteresė. Abu sakiniai gali būti teisingi vienu metu.
Ar Kasčiūnas pats eina į pratybas? Ar jo vaikai?
Šį klausimą žmonės užduoda pirmą. Atsakymas turi tilpti į tai, kas vieša, ir į tai, ko viešinti nevalia.
Laurynas Kasčiūnas gimė 1982 m. sausio 8 d. Jam 44-eri. Dabartinis šaukimo langas – 18–22 metai (savo noru – iki 39). Jis į šį langą nepatenka. 2024 m. jis buvo krašto apsaugos ministras. Ministro darbas pratybose – stebėti, komentuoti, priimti politinius sprendimus, ne atlikti 9 mėnesių eilinio šauktinio programą. 2024 m. gegužę, per kariuomenės ir NATO pratybas Vilniuje ir Kaune, jis viešai skelbė komendantūrų registracijos skaičius. Tai ministro funkcija, ne įrodymas, kad jis miega kareivinėse.
Viešuose šaltiniuose jis turi sutuoktinę Moniką Kasčiūnienę ir keturis vaikus. Vaikų vardų, amžiaus ir tarnybos statuso šiame tekste nėra. Priežastis paprasta: nepilnamečiai nėra politinė valiuta, o suaugusių vaikų tarnyba, jei tokia būtų, yra asmens duomenys, kurių registras viešai neskelbiamas. Kas sako „jo vaikai tikrai netarnaus“, spekuliuoja. Kas sako „jo vaikai tikrai tarnaus“, irgi spekuliuoja. Viešai patvirtinto sąrašo nėra.
Kas yra vieša – įstatymas. Tėvo Seimo nario ar buvusio ministro statusas vaikui tarnybos nenuima. Karo prievolės įstatymas nerašo eilutės „politiko sūnus atleidžiamas“. Jis rašo kitas eilutes: sveikata, negalia, dimisija, tam tikros šeiminės aplinkybės, mokslas iki ribos, ir – atskirai – pačių politikų atidėjimas, kol jie eina mandatą.
Seimo nariai ir merai: atidėjimas yra, imuniteto vaikams – nėra
Karys.lt ir teisiniai paaiškinimai (LRT, advokatų apžvalgos) sutampa. Privalomoji tarnyba gali būti atidedama Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nariams ir merams. Mobilizacijos atveju atidėjimas Respublikos Prezidentui, Seimo, EP ir Vyriausybės nariams irgi numatytas atskiroje įstatymo logikoje – kad valstybė karo metu neturėtų tuščio parlamento ir tuščios vykdomosios valdžios.
Tai nėra slaptas priedas „valdantiesiems“. Tai parašyta juodu ant balto. Klausimas, ar tai teisinga, yra politinis. Klausimas, ar tai egzistuoja, – ne.
Kita pusė, kurią masinė antraštė retai sudeda į tą patį sakinį: atidėjimas galioja mandatui. Jis nėra amžinas atleidimas. Baigėsi kadencija, esi tinkamo amžiaus ir sveikatos – grįžti į bendrą taisyklę. Praktikoje dauguma Seimo narių yra gerokai vyresni už 22 metus, todėl klausimas apie jų asmeninę 9 mėnesių tarnybą dažniausiai yra teorinis. Klausimas apie jų vaikus – ne teorinis, jei vaikai patenka į 18–22 metų langą.
Šimonytė, kai Seimas priiminėjo šaukimo reformą, formulavo principą, kurį dabar verta pakartoti be partinės spalvos: „galioja visiems, nesvarbu, iš kokios šeimos tu kilęs, nesvarbu, kas tavo tėvai“. Principas įstatymo preambulėje ir principas gyvenime – du skirtingi daiktai, jei niekas netikrina, ar gydytojų komisijos, studijų atidėjimai ir „šeiminės aplinkybės“ nesusiklosto į tylią nelygybę. Tai jau ne Kasčiūno sakinys. Tai Valstybės kontrolės, žiniasklaidos ir teismų darbas, jei kas nors turės dokumentą, o ne nuojautą.
Ar tai pinigų įsisavinimas, naudingas valdantiesiems?
Trumpas atsakymas: viešų įrodymų, kad pats šaukimo modelis yra vagystės schema, nėra. Ilgesnis atsakymas: gynybos pinigai yra didžiausia valstybės pirkimų aikštelė, ir aikštelėje visada yra interesas.
2026 m. KAM asignavimai – 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Tai rekordas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Gynybos finansavimas auga beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis – ir biudžeto struktūroje stoja antras po socialinės apsaugos. Iš šios sumos apie 1,7 mlrd. – ginkluotei ir įrangai (CV-90, tankai, CAESAR, HIMARS ir t. t.), apie 240 mln. – karinei infrastruktūrai šiemet. Vidurio Lietuvoje iki 2030 m. į infrastruktūrą – apie 688 mln. Visoje šalyje per ketverius metus KAM mini apie 4 mlrd. eurų infrastruktūros projektų. KAM skaičiuoja, kad apie 62 proc. asignavimų grįžta į Lietuvos ekonomiką arba biudžetą.
O pats visuotinis šaukimas? 2024 m. KAM poreikių lentelėje, dar gerokai prieš šį 5,38 proc. biudžetą, visuotinio šaukimo investicijoms ir išlaikymui buvo dėliojama taip: 2025 m. – 54 mln., 2026 m. – 79 mln., 2027 m. – 88 mln., 2028 m. – 114 mln., 2029 m. – 132,8 mln., nuo 2030 m. – apie 99,6 mln. per metus. Kapitalui (ginkluotė, technika, infrastruktūra per VPSP) – apie 500 mln. bendrai. Palyginti su 4,79 mlrd. metiniu paketu, šaukimas nėra ta eilutė, kurioje „dingsta milijardai“. Milijardai yra tankuose, brigadoje, poligonuose, oro gynyboje.
Kasčiūnas birželį sakė, kad tai „net ne pinigų klausimas“. Skeptikas atsakys: kiekvienas papildomas šauktinis vis tiek valgo kareivinę, instruktorių, mundurą, šaudmenį ir mediką. 99 mln. per metus 2030-aisiais – tai ne kava Seimo bufete. Tai mokyklos priestato arba kelių dešimčių gydytojų algų eilė. Bet tai ir ne „visa gynyba yra vagystė“.
Kur skeptikas turi teisę klausti toliau: viešieji pirkimai, VPSP poligonams (Rūdninkai, Kairiai – milijardinės partnerystės), statybos rangovai, tarpininkai. Gynyba pagal apibrėžimą yra slaptumo zona. Slaptumas gali slėpti kompetenciją. Gali slėpti ir antkainį. Todėl klausimas „ar naudinga valdantiesiems“ teisingas tik tada, kai verčiamas į auditą, ne į etiketę. Šiuo metu valdantieji yra socialdemokratai, o šaukimą inicijuoti žada opozicija. Jei tai būtų grynai „valdančiųjų schema“, logika šlubuotų: opozicija sau ant kaklo kabina brangią prievolę, kurios dar neturi balsų priimti.
Kita sąmokslo versija: šaukimas naudingas NATO ir ginklų gamintojams, ne Lietuvai. Dalis tiesos čia yra geopolitinė, ne kriminalinė. Divizija, vokiečių brigada, HIMARS ir NASAMS yra Aljanso architektūra. Lietuva ją pasirinko sąmoningai po 2014 ir 2022 m. Kas sako „mus verčia“, turi paaiškinti, kas būtų alternatyva pafrontės valstybėje be rezervo. Kas sako „mus gina tik patriotizmas“, turi paaiškinti, kuo maitinti 8 tūkst. šauktinių be sandėlio.
Ką masinė žiniasklaida palieka paraštėje
Pirma. „Visuotinis“ vis dar nėra apibrėžtas įstatymo projektu. Ar tai visi vyrai kohortoje? Ar 7–8 tūkst. „norinčių ir galinčių“, kaip sako vadas? Ar ir moterys? Kasčiūnas 2024–2025 m. kalbėjo apie diskusiją, ar mediciniškai netinkamas galėtų eiti į logistiką. 15min 2025 m. atskirai paneigė cirkuliuojančią melagieną, esą jis jau „nusprendė“ šaukti moteris ir pensininkus. Ministras to nuspręsti negali. Seimas – gali, bet nėra priėmęs.
Antra. Demografija. Kasčiūnas pats sako, kad gimstamumas gali atvesti prie de facto visuotinumo, nes kohorta mažėja. Tai dvipusis peilis. Mažiau vaikinų reiškia, kad „visi“ tampa lengviau pasiekiami skaičiumi. Tas pats „visi“ tada atima didesnę dalį ir taip plonos kartos iš universitetų ir darbo rinkos vienu metu.
Trečia. Apklausos „80 proc.“ ir tarnybos vengimas gali gyventi greta. Pritarti šaukimui apklausoje – ne tas pats, kas atiduoti savaitgalį ar sūnų. Suomijoje, kurią dažnai stato pavyzdžiu, sistema veikia dešimtmečius, su plačiu rezervu ir aiškia vieta civiliui. Lietuva tą kultūrą stato dabar, po ilgo profesionalios kariuomenės tarpsnio.
Ketvirta. Alternatyvioje erdvėje cirkuliuoja tezės, kurias verta išvardyti be pajuokos ir be palaiminimo: politikai šauks svetimus vaikus; šaukimas – kelias į užsienio karą, ne į Vilniaus gynybą; pinigai nueis rangovams; moterys bus kitos eilės „mėsa“. Pirmosios tezės įstatymas nepalaiko. Antroji – NATO narystės ir politinio pasirinkimo klausimas, ne šaukimo technikos. Trečioji – pirkimų priežiūros klausimas. Ketvirtoji – kol kas prieštarauja ir apklausai, ir galiojančiai tvarkai.
Baltijos kontekstas: Estija ir Latvija jau nebe teorija
Estija šaukimą išlaikė. Latvija prievolę atkūrė. Rugsėjį Latvijoje vyksta visos šalies gynybos pratybos „Namejs 2026“ – apie 12 tūkst. karių ir savanorių, aktyvioji fazė Latgaloje, prie rytinės sienos. Lietuva regione pagal „Global Firepower“ tipo reitingus dažnai rodoma kaip finansiškai pajėgiausia iš trejeto, bet rezervas – ne tas pats, kas biudžeto eilutė.
Seimo narys Arvydas Pocius rugsėjo 3 d. LRT pozicijoje rašė tai, ką Šiaurės šalys kartoja metų metus: šiuolaikinė prievolė nėra grįžimas šimtą metų atgal, jei veikia grandinė šaukimas–mokymas–rezervas–pakartotinis mokymas. Nutrūksta viena grandis – lieka brangūs kareiviai kareivinėse be prasmės.
Lietuvai tai reiškia ir kaimynystės spaudimą. Jei Latvija ir Estija turi platesnį rezervą, o Lietuva – brangesnę techniką ir plonesnę kohortą, Aljanso plane atsiranda asimetrija. Tai argumentas „už“ šaukimą. Tas pats argumentas „prieš“ sako: tada pirma pripildykite kareivines ir poligonus, kurių Kaunas reikalauja, ir tik tada žadėkite 2030-uosius.
Apie gynybos ir mokesčių sandūrą, SAFE paskolą ir 5 proc. BVP lubas jau rašėme „EK rekomendacijos Lietuvai 2026: mokesčiai, gynyba ir biudžetas“. Šaukimas ten – tik viena iš naštos formų. Kita – draudimo įmoka, NT eilutė, skolos palūkanos.
Ką tai reiškia žmogui, ne partijai
Jei esi 17–18 metų ir baigi mokyklą, 2026 m. reforma tave jau liečia stipriau nei 2023 m. loterija. Studijos po patekimo į sąrašą nebėra automatinis tunelis. Yra trumpesnės formos, JKVM, KASP, 3 mėnesių programos trūkstamoms profesijoms. „Visuotinis 2030“ kol kas yra pažadas inicijuoti procesą, ne pašaukimas į Ruklą kitą pirmadienį.
Jei esi tėvas, klausimas apie „ar politikų vaikams galioja“ teisėtas. Atsakymas pagal įstatymą: galioja ta pati prievolė, nėra dinastinės išimties. Yra mandato atidėjimas pačiam politikui ir įprasti atidėjimai visiems – sveikata, maži vaikai, mokslas laiku. Jei įtariate, kad atidėjimai virsta privilegija, kelias yra dokumentas ir institucija, ne pavardės spėjimas komentaruose.
Jei esi mokesčių mokėtojas, 2030 m. papildomi ~100 mln. per metus šaukimui – tai apie 2 proc. dabartinio gynybos paketo. Didžioji sąskaita jau išrašyta kitur: 4,79 mlrd. šiemet. Šaukimas brangiai kainuos tada, jei bus šaukiama be instruktorių. Pigiai – jei liks kalba be statybos.
Išvada
Kasčiūnas padarė tai, ką opozicijos lyderis daro prieš savivaldos rinkimus: paėmė temą, kurią palaiko trys ketvirtadaliai apklausos, ir įrašė datą. Kariuomenė sako, kad šiandien vyrų pakanka tikslui „7–8 tūkst. norinčių“. Ministras sako – pirma kokybė. Prezidentas sako – laiko klausimas. Valdantieji profesionalios kariuomenės linijos viešai nepakeitė.
Ar politikams ir jų vaikams „negalioja“? Politikams mandatui – atidėjimas parašytas įstatyme. Vaikams – ne. Ar Kasčiūnas pats miega palapinėje kaip šauktinis? Viešai – ne, ir pagal amžių jis ne šaukimo kohortoje; pratybose jis dalyvavo kaip ministras. Ar tai pinigų įsisavinimas? Šaukimo eilutė palyginti su tankais yra maža. Gynybos pirkimų rizika – didelė. Šie du sakiniai nėra tas pats.
Skaitytojas gali palaikyti ežį (Lietuva turi būti, kaip dygliuotas lietuviškas ežys) . Gali palaikyti profesionalų korpusą. Gali palaikyti abu ir vis tiek reikalauti, kad 2030-ųjų pažadas ateitų su kareivinių planu, ne tik su suvažiavimo plojimais.
Susiję skaitiniai
- EK rekomendacijos Lietuvai 2026: mokesčiai, gynyba ir biudžetas
- Migrantų įtraukimas į Europos kariuomenes
- Norvegija informuoja apie turto rekvizicijas karo metu
- Karo policija ramina žodžiais, o įstatymas sako kita
- 5% JAV obligacijų pajamingumas ir Lietuvos skola
- Sloga: liaudies receptai, nauda, žala
- Vidurių užkietėjimas: 12 receptų
- Apkabinimų nauda sveikatai
Originalo šaltinis
BNS / „Verslo žinios“, „L. Kasčiūnas: TS-LKD sieks įvesti visuotinį privalomąjį šaukimą“, 2026-09-05.
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/09/05/l-kasciunas-ts-lkd-sieks-ivesti-visuotini-privalomaji-saukima-589642
Papildomi pirminiai šaltiniai: LRT 2026-09-05 (2030 m. data, nesuderinta su socialdemokratais); LRT 2026-06-07 (Kaunas, Vaikšnoras, 5+3 tūkst.); Bernardinai.lt 2026-06-17 (Kasčiūno interviu); 15min / BNS 2026-08-28 (Norstat, 76,3 proc.); KAM / Finansų ministerija (4,79 mlrd. Eur, 5,38 proc. BVP 2026); Delfi 2024-02-07 (KAM visuotinio šaukimo kaštų eilutės); Karys.lt ir LRS Karo prievolės įstatymas (atidėjimai Seimo nariams); 15min 2025-05-20 (paneigta melagiena apie moteris ir pensininkus).
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams
Tekstas – analitinė apžvalga, ne agitacija už ar prieš šaukimą ir ne teisinė konsultacija. VŽ / BNS citatos remiasi viešai prieinama suvažiavimo medžiaga. Asmeninis politikų vaikų tarnybos statusas viešai neskelbiamas; čia sąmoningai nenaudojami nepilnamečių duomenys ir nespėliojama. Teiginiai apie „pinigų įsisavinimą“ neturi viešo ikiteisminio tyrimo pagrindo dėl paties šaukimo modelio; gynybos pirkimų rizika aptariama kaip sisteminė, ne kaip nuosprendis. Apklausą užsakė asociacija, suinteresuota šaukimo darbotvarke – tai kontekstas, ne įrodymas, kad skaičiai suklastoti. Šaltiniai: BNS/VŽ ir LRT – naujienų agentūros; KAM ir FM – oficialūs biudžeto dokumentai; įstatymas – e-Seimas / Karys.lt. Skaitytojas turėtų tikrinti naujausią Karo prievolės įstatymo redakciją, nes tvarka keitėsi 2026 m. sausio 1 d.