Rugsėjį lietuviškame pokalbyje su „ChatGPT“ atsirado trečias balsas – skydelis po atsakymu, pažymėtas kaip reklama. Rinkodaros vadovas sako: brangiausia ne prastas testas, o jo nebuvimas. Lieka klausimas, kurio antraštė nekelia: kieno sąskaitą šis testas pildo ir ką apie pokalbį iš tikrųjų žino aukcionas.
„Verslo žinios“ 2026 m. rugsėjo 4 d. paskelbė Rūtos Balčiūnienės tekstą: „V. Romeika apie reklamą „ChatGPT“: brangiausia šiandien – ne prastas testas, o jo nebuvimas.“ Vytautas Romeika – „PHH Group“ ir e. prekybos centro „Pigu.lt“ rinkodaros vadovas. Viešoje įžangoje VŽ rašo: nuo rugsėjo Lietuvoje startavo reklamos galimybės „ChatGPT“ pokalbiuose; prekių ženklai kanalą jau bando, bet su išvadomis patariama neskubėti; savitarnos platforma vadinasi „ChatGPT Ads Manager“; tai dalis „OpenAI“ plėtros į 31 Europos šalį; JAV reklama startavo metų pradžioje, Jungtinėje Karalystėje – vasarą.
Pilnas interviu – už prenumeratos. Viešų faktų pakanka atskirti, kas paleista, kam tai pinigai, o kas lieka pažadas. Šis tekstas eina per tą paketą be „oficialios linijos“ ir be priešingos linijos kaip vienintelės tiesos. Skaitytojas tesprendžia pats.
„Brangiausia šiandien – ne prastas testas, o jo nebuvimas.“
— Vytautas Romeika, pagal VŽ antraštę, 2026-09-04
Kas įsijungė: „reklama robote“
„OpenAI“ savo tinklaraštyje datuoja pradžią taip. 2026 m. vasario 9 d. JAV prasidėjo bandomoji reklama prisijungusiems suaugusiems „Free“ ir „Go“ planuose. „Plus“, „Pro“, „Business“, „Enterprise“ ir „Education“ – be reklamų. Jaunesni nei 18 metų – be reklamų. Bendrovė kartoja: reklama nekeičia atsakymo teksto; pokalbiai reklamuotojams neparduodami; skydelis visada atskirtas ir pažymėtas kaip remiamas.
2026 m. rugpjūčio 18 d. paskelbta plėtra į 31 Europos rinką, tarp jų – Lietuva. Rugpjūčio 31 d. savitarna per Ads Manager atidaryta visame tame pakete. Adresas reklamuotojui: ads.openai.com. Formatas Europoje toks pat kaip JAV: kortelė po atsakymu – vardas, antraštė, trumpas aprašas, vaizdas, nuoroda. E. prekybai – prekių eilutė iš katalogo.
EEE ir Šveicarijoje starto dokumentuose atskirai parašyta: personalizuotos reklamos pagal seną pokalbių istoriją „iš pradžių“ neprieinamos. Atranka – dabartinės temos, bendra vieta, įrenginys. Tai ne „Google“ su dešimties metų naršymo uodega. Tai ir ne aklas skydelis visiems iš eilės. Žodis „iš pradžių“ dokumente stovi ne šiaip sau.
Kainodara per pusmetį nuėjo nuo tūkstančio rodymų kainos (CPM) prie kainos už paspaudimą (CPC) ir prie konversijai optimizuotos kainos (oCPC). Yra matavimo pikselis ir konversijų sąsaja. Vienas viešas JAV lauko testas (Choice OMG) buvo kuklus: apie 8 940 rodymų, 58 paspaudimai, 0,65 proc. paspaudimų dalis, nė vieno užsakymo. Tai ne nuosprendis kanalui. Tai priežastis, kodėl Romeika sako neskubėti su išvadomis.
Rugpjūčio 31 d. „OpenAI“ paskelbė skaičių, kurio lietuviška antraštė dažnai nepaliečia: reklamų verslas per mažiau nei 200 dienų pasiekė milijardo JAV dolerių metinį tempą (annualized run rate). Cannes’o reklamos festivalyje 2026 m. vasarą įmonės žmonės sakė atvirai: „Mes aiškiai esame reklamos versle.“ Viešai minėta, kad apie penktadalis užklausų turi tiesioginį pirkti norą.
Romeikos tezė: ką jis sako ir ko nesako
Tezė rinkodaroje sena. Naujas kanalas pirmaisiais mėnesiais elgiasi kitaip nei brandus. Aukcionas plonas. Kainos arba per geros, arba be prasmės. Ataskaita vėluoja parą ar dvi. Kūryba, kuri veikia „Facebook“ juostoje, pokalbyje atrodo kaip svečias su batais. Kas per pirmą ketvirtį neįdeda kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų mokymuisi, vėliau perka brangiau ir akliau.
Kita tos pačios tezės pusė. Testas be hipotezės – ne testas, o sąskaita. Jei lietuviškas prekės ženklas paleidžia kampaniją be matavimo, be lietuviško nusklandos puslapio ir be klausimo, ar jo pirkėjas išvis sėdi nemokamame plane, jis išmoks tik tiek, kad pinigai išėjo.
„Pigu.lt“ auditorija – žmonės, lyginantys kainas. Pokalbiai tipo „kuri skalbyklė iki 400 eurų“ arba „pigiausias 55 colių televizorius“ yra ta vieta, kur tokia reklama save parduoda. Todėl kalba e. prekybos rinkodaros vadovas, o ne banko komunikacijos skyrius, kurio privatus klientas dažniau sėdi mokamame plane be skydelių.
Romeika nuo 2024 m. spalio vadovauja „PHH Group“ ir „Pigu.lt“ rinkodarai. Anksčiau – „Kesko Senukai Digital“, „Olympic Casino Group Baltija“, „Payray Bank“, „Čili Pizza“. Tai ne politikas ir ne „OpenAI“ atstovas. Tai žmogus, kurio darbas – rasti, kur pirkėjas lygina prekes.
Kam tai naudinga
Naudos žemėlapis platesnis nei „naujas marketingo žaislas“.
„OpenAI“ ir jos kasa
Modelio mokymas ir duomenų centrai kainuoja milijardus. Prenumeratos „Plus“ ir „Pro“ to nepadengia visiems naudotojams. Reklama leidžia palikti nemokamą prieigą ir vis tiek rinkti pajamas. Oficiali formulė: reklama praplečia prieigą prie DI. Skeptiko formulė: nemokamas planas tampa vitrina, mokamas planas – mokestis už ramybę (skydelių nematai). Abi formulės aprašo tą patį pinigų srautą. Kas nemoka už planą, moka dėmesiu.
Agentūros ir didieji prekių ženklai
Kas pirmas išmoksta aukcioną, tas pirmas turi vidinę kainą ir kūrybos šabloną. Tarptautiniai tinklai ir vietinės agentūros parduoda paslaugą „mokame paleisti Ads Manager“. Lenkijos rinkodaros portalai rugpjūtį jau klausė ekspertų to paties, ką dabar klausia Vilnius. Ankstyvas įėjimas čia yra prekė, ne pranašystė.
Baltijos e. prekyba
„Pigu.lt“, „Senukai“, „Hobby Hall“, mažesni prekybos tinklai. Jei dalis žmonių prekę lygina pokalbyje, o ne paieškos eilutėje, srautas eina kita vaga. Kas toje vagoje stovi su kortele – perka dėmesį sprendimo minute. Kas nestovi – atiduoda palyginimą tam, kas stovi.
„Google“ ir „Meta“
Jiems naudinga, kad naujas kanalas būtų brangus ir silpnas. Jiems nenaudinga, kad komercinės užklausos išeitų iš paieškos ir juostos. Kol kas tai ne karas. Tai nuotėkis. Nuotėkis per metus virsta biudžeto eilute.
Naudotojas
Nemokamame plane jis moka dėmesiu. Mokamame – pinigais už ramybę. Trečio kelio „kaip 2024-aisiais, be skydelio ir be prenumeratos“ Europoje nuo rugsėjo nebėra, jei esi suaugęs ir sėdi „Free“ arba „Go“.
Valstybė ir priežiūra
Lietuvoje reklamą vis tiek riša Reklamos įstatymas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Sveikatos, politikos, alkoholio, lošimų temas „OpenAI“ pati žada laikyti atokiau nuo skydelių. Tai nereiškia, kad lietuviškas papildas ar „stebuklingas“ kursas nebandys įlįsti per anglų kalbos kampaniją su Lietuvos geografija. Priežiūra čia vėluos taip, kaip vėlavo su paieška ir trumpais vaizdo įrašais.
Lietuvos politika: ne Seimo balsavimas, o taisyklės, kurios jau parašytos
Ši tema Seime kaip atskiras įstatymas dar nevaikšto. Ji įeina pro duris, kurios jau atidarytos: BDAR, e. privatumo taisyklės, Skaitmeninių paslaugų aktas, Skaitmeninių rinkų aktas, Reklamos įstatymas. Lietuva čia ne taisyklių kūrėja. Lietuva – maždaug 2,8 mln. rinka 31 šalies pakete.
Politinė įtampa kitokia. Viešasis sektorius pats naudoja pokalbių robotus tekstams. Jei ministerijos ar savivaldybės darbuotojas sėdi nemokamame plane, po tarnybiniu atsakymu gali kaboti privati kortelė. Tai ne skandalas. Tai higiena: valstybės paskyrai – mokamas planas arba vietinis modelis, kurio duomenys neišeina į svetimą reklamų aukcioną.
Antra linija – rinkimų ir politinės reklamos slenkstis. „OpenAI“ sako, kad politinių temų šalia skydelių nelaikys. Slenkstis vis tiek lieka: kas yra „politika“ pokalbyje apie mokesčius, energetiką ar krašto apsaugą? To dar nėra teismų praktikos Lietuvoje. Yra tik platformos taisyklė ir VVTA įprotis bausti klaidinančią komercinę sveikatos reklamą, ne pokalbio kontekstą.
Trečia linija – mokesčiai ir duomenys. Reklamos pinigai keliauja į JAV įmonės kasą. Lietuviškas PVM ir pelno mokestis čia toks pat klausimas kaip su „Google“ ir „Meta“: platforma čia, kasa – ten, o vietos agentūra ima savo dalį už paleidimą. Tai ne nauja schema. Tai ta pati schema naujame lange.
Ko masinė antraštė dažnai nepasako
Personalizacija EEE nėra amžinai išjungta. Dokumentuose stovi „iš pradžių“. Platforma stato matavimo įrankius. Trajektorija aiški: kiek leis Europos teisė, tiek siaurės „tik tema ir miestas“ zona.
„Atsakymas nepriklauso nuo reklamos“ yra tesėtina, bet ne visa istorija. Modelis gali neįrašyti prekės vardo į sakinį dėl konkretaus pasiūlymo. Jis vis tiek gyvena pasaulyje, kuriame dalis užklausų yra pirkimo ketinimas, o vieta tarp kelių skydelių – aukcionas. Rizika ne ta, kad rytoj robotas vidury atsakymo parašys „pirk šitą šaldytuvą“. Rizika ta, kad po metų žmogus nebeatsimins, kur baigėsi patarimas ir kur prasidėjo kortelė. Jei atskyrimas ekrane silpnas, kognityvinis disonansas dirba reklamuotojo naudai, net kai teisininkas sako „pažymėta“.
Lietuvių kalba. Maža rinka. Mažiau skelbimų aukcione. Pirmi mėnesiai gali būti angliška kūryba su lietuvišku geografijos taikymu. Kas kalba su robotu lietuviškai apie būsto paskolą, gali gauti kortelę, rašytą kitai šaliai. Testas be lietuviško teksto čia brangesnis nei testas su klaida.
Duomenys į langą. KTU ir vietiniai saugumo ekspertai jau 2025 m. įspėjo: sutartis, klientų sąrašas, dar nepaskelbta kampanija, įklijuota į pokalbį, išeina į svetimą infrastruktūrą. Reklamos sluoksnis šitos rizikos nepanaikina. Jis tik primena, kad tas pats langas dabar turi ir komercinį interesą. Bankai jau rašo vidines taisykles. Rinkodaros skyriai – rečiau.
Vienas viešas lietuviškas pavyzdys, kurį minėjo ekspertai ankstesniais metais: rinkodaros specialistas įkėlė dar nepaskelbtą kampaniją į „ChatGPT“ taisyti tekstą ir vėliau pamatė labai panašią konkurentų liniją. Tai ne įrodymas, kad modelis „pavogė“ idėją. Tai įrodymas, kad langas nėra seifas.
Ką sako alternatyvi erdvė
Viena stovykla: paieška miršta; kas neįeina į pokalbį, tas iškrenta iš pirkimo kelio. Antra: reklama pokalbyje yra būdas parduoti pasitikėjimą, kurį modelis susikrovė kaip „neutralus patarėjas“. Trečia: net be istorijos pardavimo reklamuotojui pats pokalbis moko sistemą, o nemokamas planas tai daro dosniau.
Kiek čia sąmokslo? Mažiau, nei skamba komentaruose. „OpenAI“ Cannes’e pati pasakė esanti reklamos versle. Milijardo dolerių tempas per 200 dienų nėra slaptas protokolas. Tai viešas pajamų kelias. Sąmokslas prasideda ten, kur žmogus tvirtina, kad atsakymas jau nupirktas, neturėdamas žurnalo, kuris tai rodytų. Kol žurnalo nėra, lieka pažadas ir paskata. Pažadas – nepriklausomas atsakymas. Paskata – kuo ilgiau laikyti žmogų plane, kuriame kabo kortelė.
Gretimos temos tame pačiame lauke: Tiuringo testas ir GPT-4.5 – kodėl pokalbis atrodo kaip žmogus, o kortelė po juo veikia kitaip nei baneris; DI ir bankų etatai – tas pats įrankis kerpa darbus ir dabar parduoda paskolą skydeliu; Musko byla prieš „OpenAI“ – ginčas dėl misijos ir pelno, kuriam milijardo reklamų tempas yra iliustracija, ne paneigimas.
Kaip skaityti testą be iliuzijų
Jei testuojate biudžetą, trys klausimai pirmajam mėnesiui. Pirma: ar jūsų pirkėjas išvis yra „Free“ arba „Go“ kohortoje? Banko privatus klientas dažnai nėra. Kainų lygintojas dažnai yra. Antra: ar matuojate pirkimą per 24–48 valandas, o ne „patiko“? Ataskaitos vėluoja. Trečia: ar tekstas atsako į klausimą, ar šaukia šūkį? Pokalbyje šūkis atrodo svetimas.
Jei nesate reklamuotojas, kelias paprastesnis. Norite ramybės – mokate už planą be reklamų. Norite nemokamai – priimate kortelę. Norite, kad sutartis liktų namie – nekeliate jos į langą. Tai ne ideologija. Tai buitis.
Išvada
Lietuvoje startavo ne stebuklas ir ne katastrofa. Startavo dar vienas aukcionas ten, kur žmogus klausia patarimo. Romeikos tezė apie testą teisinga tiek, kiek teisinga kiekviena naujo kanalo taisyklė: kas nematuoja, perka gandus. Ji neišsprendžia kito klausimo – ar pokalbio pasitikėjimas ilgai išlaikys atskirtį tarp atsakymo ir kortelės.
Naudinga „OpenAI“ kasai, agentūroms, e. prekybai, kuri gyvena palyginimu, ir tam, kas parduoda ramybę mokamu planu. Mažiau naudinga tam, kas manė, kad robotas liks vieša biblioteka be vitrinos. Masinė antraštė sako „naujas kanalas, testuokite“. Alternatyva sako „nupirktas patarėjas“. Tiksliau už abi: patarėjas vis dar atskiras, vitrina jau po juo, o Europos asmens duomenų pavadys – kol kas trumpas.
Skaitytojas gali testuoti. Gali nemokėti. Gali mokėti už tylą. Visi trys keliai dabar turi kainą. Ketvirto – „kaip buvo prieš reklamą“ – nemokamame plane nebeliko.
Susiję skaitiniai
- DI išlaikė Tiuringo testą
- DI ir bankų darbo vietos 2026
- Muskas teisme: ar DI gali sunaikinti
- Gatesas ir DI
- RentAHuman: botai nuomoja žmones
- 5% JAV pajamingumas ir Lietuvos pinigai
- Sloga: liaudies receptai
- Apkabinimų nauda sveikatai
Originalo šaltinis
Rūta Balčiūnienė, „V. Romeika apie reklamą „ChatGPT“: brangiausia šiandien – ne prastas testas, o jo nebuvimas“, Verslo žinios, 2026-09-04.
https://www.vz.lt/rinkodara/2026/09/04/v-romeika-apie-reklama-chatgpt-brangiausia-siandien-ne-prastas-testas-o-jo-nebuvimas-589605
Pirminiai papildomi šaltiniai: OpenAI, „Testing ads in ChatGPT“ (2026-02-09, atnaujinta 08-11); OpenAI, „ChatGPT Ads expands across Europe“ (2026-08-18 / savitarna 08-31); OpenAI, „A milestone in expanding access to AI“ (1 mlrd. USD run rate, 2026-08-31); OpenAI lietuviška skiltis apie reklamų testavimą; AdExchanger / Cannes 2026; Choice OMG lauko testas; ppc.land apie EEE personalizaciją; alfa.lt / VŽ 2024-10-15 apie Romeikos paskyrimą „Pigu.lt“.
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams
VŽ straipsnis mokamas; rėmėmės vieša antrašte, įžanga ir tarptautiniais „OpenAI“ tekstais. Romeikos citata pateikta taip, kaip ją suformulavo VŽ antraštė; platesnis interviu už paywallo čia necituojamas žodis žodin. Reklamos kainos, paspaudimų dalis ir pajamų tempas kinta savaitėmis. EEE personalizacijos taisyklės gali keistis. Tai nėra raginimas pirkti ar nepirkti reklamą. Šaltiniai: VŽ – profesionali verslo redakcija su paywallu; OpenAI – suinteresuota šalis; agentūrų testai – ribotos imties.