2026 m. vasario 18 d. – Tarptautinė astronomų komanda, pasitelkusi NASA/ESA/CSA James Webb kosminį teleskopą, paskelbė apie naują atradimą: toliausiai nutolusią iki šiol žinomą medūzos tipo galaktiką. Objektas, pavadintas COSMOS2020-635829, stebimas tokiu pavidalu, koks jis buvo maždaug prieš 8,5 milijardo metų – tai reiškia, kad matome Visatos istorijos puslapį, rašytą vos 5,3 milijardo metų po Didžiojo sprogimo.
Šiame Webb vaizde matoma medūzos galaktika COSMOS2020-635829; punktyriniais apskritimais pažymėti keturi papildomi šaltiniai, identifikuoti galaktikos uodegoje. Vaizdo šaltinis: Roberts et al., doi: 10.3847/1538-4357/ae3824.
Šis atradimas ne tik praturtina mūsų žinias apie galaktikų evoliuciją, bet ir verčia iš naujo permąstyti, kaip ankstyvojoje Visatoje formavosi galaktikų spiečiai ir kaip aplinkos sąlygos gali drastiškai keisti atskirų galaktikų likimą. Straipsnis pateikia faktus neutraliai, remdamasis recenzuotu moksliniu tyrimu, ir leidžia skaitytojui pačiam spręsti apie implikacijas.
Kas yra medūzos galaktikos ir kodėl jos vadinamos būtent taip?
Medūzos galaktikos – tai ypatinga galaktikų klasė, pasižyminti ilgomis, čiuptuvų pavidalo dujų srovėmis, driekiančiomis už pagrindinio galaktikos disko. Pavadinimas kilo iš vizualinio panašumo į jūros medūzą: ryškus „kūnas“ ir už jo besitęsiantys „čiuptuvai“. Šie čiuptuvai susidaro dėl vadinamojo ram slėgio nuplėšimo (angl. ram-pressure stripping) proceso.
Galaktika juda dideliu greičiu per karštą, tankią galaktikų spiečiaus tarpžvaigždinę medžiagą. Spiečiaus dujos veikia kaip stiprus vėjas, „nupučiantis“ galaktikos dujas atgal ir formuojantis uodegas, kuriose gali gimti naujos žvaigždės. Pirmosios tokios galaktikos buvo aptiktos Hubble kosminiu teleskopu XXI amžiaus pradžioje, tačiau iki šiol dauguma žinomų pavyzdžių buvo palyginti netoli – iki kelių milijardų šviesmečių atstumu. Dabar James Webb teleskopas leido pažvelgti gerokai toliau į praeitį.
„Medūzų galaktikos pavadintos pagal ilgus, čiuptuvų pavidalo srautus, kurie driekiasi už jų. Jos greitai juda per karštą, tankų galaktikų spiečių, o dujos spiečiuje veikia kaip stiprus vėjas, stumiantis medūzų galaktikos dujas atgal ir formuojantis uodegas.“
— dr. Ian Roberts, Vaterlo universitetas, ir bendraautoriai
Naujasis objektas: COSMOS2020-635829 COSMOS lauke
COSMOS2020-635829 aptiktas gerai ištirtame COSMOS dangaus regione – maždaug 2 kvadratinių laipsnių plote, kurį dešimtmečius stebi įvairūs teleskopai, įskaitant Hubble, Spitzer ir dabar Webb. Tyrėjai, vadovaujami dr. Iano Robertso iš Vaterlo universiteto Kanadoje, peržiūrėjo didžiulius Webb duomenų kiekius, ieškodami dar netirtų medūzos tipo galaktikų.
„Anksti mūsų paieškos Webb duomenyse metu pastebėjome tolimą, nedokumentuotą medūzos galaktiką, kuri iš karto sukėlė susidomėjimą“, – sako dr. Roberts. Galaktika turi įprastą diską ir ryškius mėlynus mazgus uodegoje – tai labai jaunos žvaigždės, susiformavusios jau pačiose nuplėštose dujų srovėse. Tai patvirtina teorinius modelius, kad ram slėgio nuplėšimas gali skatinti žvaigždžių formavimąsi galaktikos periferijoje, o ne tik pagrindiniame diske.
Vaizduose aiškiai matomi keturi papildomi šaltiniai uodegoje, pažymėti punktyriniais apskritimais. Raudonasis poslinkis z = 1,156 reiškia, kad šviesai prireikė apie 8,5 milijardo metų pasiekti Žemę.
Ram slėgio nuplėšimas: mechanizmas, keičiantis galaktikas
Ram slėgio nuplėšimas (angl. ram-pressure stripping) vyksta, kai galaktika juda per tankią tarpžvaigždinę terpę greičiu, viršijančiu garsinį greitį toje terpėje. Slėgis priekyje „stumia“ dujas atgal, o galaktika praranda dalį savo dujinės medžiagos – pagrindinės žvaigždžių formavimosi „kuro“. Ilgainiui tai gali paversti aktyvią galaktiką „mirusia“ – be dujų, be naujų žvaigždžių.
Anksčiau manyta, kad toks procesas yra retas ankstyvojoje Visatoje, nes galaktikų spiečiai dar tik formavosi ir nebuvo pakankamai tankūs bei karšti. Tačiau naujasis Webb stebėjimas rodo priešingai: spiečiai jau prieš 8,5 milijardo metų buvo pakankamai „atšiaurūs“ aplinkai, kad galėtų nuplėšti dujas iš galaktikų.
Trys svarbūs atradimai, keičiantys Visatos vaizdą
Tyrėjai išskiria tris pagrindines išvadas:
- Galaktikų spiečių aplinka jau ankstyvojoje Visatoje buvo pakankamai atšiauri, kad vykdytų ram slėgio nuplėšimą.
- Spiečiai gali smarkiai keisti galaktikų savybes anksčiau, nei manyta anksčiau.
- Šie procesai galėjo prisidėti prie didelės „mirusių“ galaktikų populiacijos, kurią šiandien matome spiečiuose.
„Šie duomenys suteikia mums retą įžvalgą apie tai, kaip galaktikos buvo transformuotos ankstyvojoje Visatoje“, – pabrėžia dr. Roberts. Tai reiškia, kad galaktikų evoliucijos modeliai turi būti atnaujinti – ankstyvieji spiečiai veikė kaip „kosminiai valymo mechanizmai“, greičiau naikindami dujas ir stabdydami žvaigždžių formavimąsi.
Lietuvos astronomijos kontekste: nuo Molėtų iki tarptautinių duomenų
Lietuvoje astronomija turi gilias tradicijas. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas bei Molėtų astronomijos observatorija jau dešimtmečius stebi dangų ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Nors tiesioginio Lietuvos mokslininkų indėlio į šį konkretų COSMOS2020-635829 tyrimą nėra, lietuvių astronomai aktyviai naudoja atvirus James Webb teleskopo duomenis savo darbuose. Pavyzdžiui, VU specialistai prisideda prie WEAVE spektrografo projekto, kuris tiria galaktikų dinamiką, o Lietuvos mokslo taryba remia kosmoso tyrimus per ESA programas.
Tokie atradimai kaip šis medūzos galaktikos stebėjimas Lietuvoje sulaukia didelio susidomėjimo tarp mėgėjų astronomų ir švietimo bendruomenės. Jie primena, kad Visata nuolat keičiasi ir kad net tolimiausi objektai gali padėti suprasti procesus, vykstančius ir mūsų Paukščių Take.
Išvada: naujas langas į Visatos istoriją
James Webb teleskopo atradimas dar kartą parodo, kaip moderni infraraudonoji astronomija leidžia pažvelgti į praeitį, kurios anksčiau nematėme. Medūzos galaktika COSMOS2020-635829 – ne sensacija, o svarbus dėlionės gabalėlis, padedantis suprasti, kaip iš chaotiškos ankstyvosios Visatos susiformavo dabartinė struktūra. Tyrimas skatina tolesnius stebėjimus ir modeliavimo darbus, kurie ateityje gali atsakyti, kodėl kai kurios galaktikos „miršta“ anksti, o kitos klesti.
Kosmoso tyrimai lieka atviri klausimams – kiekvienas naujas duomenų lašas praturtina mūsų bendrą žinių baseiną. Skaitytojas kviečiamas toliau domėtis ir formuoti savo nuomonę remdamasis faktais.
Originalo šaltinis: „Webb Discovers Most Distant Jellyfish Galaxy Ever Seen“, Sci.News, 2026 m. vasario 18 d. https://www.sci.news/astronomy/webb-most-distant-jellyfish-galaxy-14568.html
Mokslinis straipsnis: Ian D. Roberts et al. 2026. „JWST Reveals a Candidate Jellyfish Galaxy at z = 1.156“. The Astrophysical Journal, 998, 285; DOI: 10.3847/1538-4357/ae3824
Šaltinis yra patikimas mokslo naujienų portalas, tiesiogiai remiantis recenzuotu straipsniu prestižiniame žurnale The Astrophysical Journal. Informacija pateikiama neutraliai, be interpretacijų, remiantis pirminiais faktais.
Daugiau JWST atradimų lietuvių kalba: James Webb teleskopas atskleidžia gravitacinio lęšio efektus MACS J1149 galaktikų spiečiuje (Paranormal.lt, 2026-01-26).