2025 m. gruodžio 15 d. Valstybės gynimo taryba nusprendė steigti naują brigados dydžio karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio girios teritorijoje. Šis sprendimas stiprina Lietuvos gynybą strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje, tačiau kelia nerimą gamtininkams – čia gyvena viena iš paskutinių retų kurtinių populiacijų. Ar tikrai reikia rinktis tarp saugumo ir gamtos? Gamtininkas Marius Karlonas siūlo ieškoti kompromisų.
Iliustracija sukurta AI Grok, pagal straipsnio tematika. Paranormal.lt
Naujausia naujiena: 2025 m. gruodžio 15 d. Valstybės gynimo taryba oficialiai patvirtino sprendimą steigti Kapčiamiesčio poligoną, kuris taps vienu didžiausių Lietuvoje. Tuo pat metu vietos gyventojai renka parašus peticijoje prieš poligoną, nerimaudami dėl triukšmo, gamtos ir gyvenimo kokybės. Šaltinis: TV3.lt | Peticija prieš poligoną
Kas vyksta Kapčiamiesčio girioje?
Lietuvos kariuomenė jau daugelį metų susiduria su poligonų trūkumu – esamų teritorijų (Pabradė, Rūdninkai ir kt.) neužtenka visapusiškam brigados dydžio vienetų rengimui, ypač atsižvelgiant į NATO sąjungininkų rotaciją ir augančius gynybos poreikius. Kapčiamiesčio giria pasirinkta ne atsitiktinai: ji atitinka logistikos, strateginės padėties ir ploto reikalavimus gynybai Suvalkų koridoriuje – viename pažeidžiamiausių NATO flangų.
Kita vertus, būtent tokiose atokiose, smėlėtose pušynuose ir aukštapelkėse gyvena kurtiniai – stambiausi Lietuvos vištiniai paukščiai, borealinių miškų reliktas. Lietuvoje belikę vos apie 300 patinų, susitelkusių keturiose pagrindinėse vietose: Labanoro, Rūdninkų, Kapčiamiesčio giriose ir Dzūkijos nacionaliniame parke su Čepkeliais. Deja, trys iš jų jau paveiktos karinių poligonų plėtros.
Gamtininko Mariaus Karlono pozicija
Gamtininkas Marius Karlonas, kurio komentaras paskelbtas LRT, pripažįsta sprendimo neišvengiamumą: „Analizuojant žemėlapius, logistiką ir strateginius niuansus tampa akivaizdu – geresnės vietos ginti Suvalkų koridorių Lietuvoje praktiškai nėra.“ Jis laiko kariuomenės pasirinkimą logišku, nors asmeniškai skaudžiu.
Tačiau Karlonas pabrėžia: kurtiniai itin jautrūs trikdymui. Intensyvios pratybos, kirtimai ir triukšmas dažniausiai reiškia vietinės populiacijos išnykimą. Perkelti ar dirbtinai atkurti kurtinius – itin sudėtinga, vienas sunkiausių gamtosaugos uždavinių Europoje.
Jo siūlymas – kompensaciniai veiksmai: stipriai sustiprinti apsaugą paskutinėje nepažeistoje teritorijoje – Dzūkijos nacionaliniame parke ir bent 5 km buferinėje zonoje aplink Čepkelius. „Tai būtų kompensacija už prarastas buveines kitur. Dzūkijos nacionalinis parkas – paskutinis Nojaus laivas kurtiniams“, – rašo Karlonas. Pilnas Mariaus Karlono komentaras LRT.lt
Ar verta naikinti gamtą dėl poligonų?
Kariuomenės argumentai aiškūs: be modernių poligonų Lietuvoje negalės tinkamai treniruotis nei savi, nei sąjungininkų kariai. Poligonas kuriamas ne tam, kad „naikintų gamtą“, o tam, kad stiprintų šalies gynybą. Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad gyventojai galės lankytis teritorijoje, kai nevyks pratybos, grybauti ar uogauti. KAM DUK apie Kapčiamiesčio poligoną
Gamtosaugininkų ir dalies gyventojų rūpestis – neatstatomas praradimas. Jei prarasime dar vieną kurtinių populiaciją, Lietuvoje gali likti tik viena saugi vieta. Ar pinigai (poligonų plėtra kainuos šimtus milijonų) ir saugumas pateisina tokį auką? Ar Lietuvoje tikrai nėra alternatyvių vietų?
Iliustracija sukurta AI Grok, pagal straipsnio tematika. Paranormal.lt
Išvada: kompromisas įmanomas
Valstybės saugumas ir gamtosauga neturėtų būti priešprieša. Abi pusės turi pagrįstų argumentų: vieni kalba apie būtinybę stiprinti gynybą realiame geopolitiniame kontekste, kiti – apie atsakomybę už nykstančias rūšis. Marius Karlonas teisus – kompromisai įmanomi, jei tik norima jų ieškoti. Galbūt griežtesnė apsauga Čepkeliuose ir kituose rezervatuose galėtų tapti teisinga kompensacija už neišvengiamus pokyčius Kapčiamiestyje.