Motina mane augino viena. Mes gyvenome labai draugiškai, ji niekada nelindo į mano asmeninį gyvenimą, o aš savo ruožtu visada bandžiau padėti jai finansiškai. Aš gaunu vidutinį eilinio darbuotojo užmokestį provincijos miestelyje.
Pusę visada atiduodavau jai. Kitą pusę pasilikdavau sau ir leisdavau savo nuožiūra: eidavau į sporto klubą, pirkdavau merginoms dovanas, kartais namo parnešdavau produktų…
Prieš pusmetį sutikau „tą“ ir mes nusprendėme susituokti. Iš ankstesnės santuokos Linai liko 2 kambarių butas ir 6 metų dukra Gabija.
Labai gaila, kad iki vestuvių neaptarėme su žmona šeimyninio biudžeto ypatybių. Dabar finansiniu pagrindu prasidėjo nesutarimai net iki skandalų.
Lina uždirba truputį daugiau nei aš. Tačiau jos kategoriškai netenkina, kad aš toliau padedu mamai. O aš kitaip negaliu. Aš puikiai suprantu, kad be mano palaikymo mama paprasčiausiai badaus. Taip ir buvo pirmą mėnesį po vestuvių.
Mama gyvena 3 kambarių bute. Žiemą ten milžiniškos sąskaitos už komunalines paslaugas.
Ji negauna kompensacijos, nes aš ten deklaruotas. O žmona nenori manęs deklaruoti pas save. Aš jai vieną kartą užsiminiau, tačiau ji lyg nesuprato, arba apsimetė, kad nesuprato.
Mama didžiąją dalį pensijos sumoka už komunalines. Po to gyvena faktiškai iš kelių eurų per dieną. Argi tai pinigai? Priėmiau sprendimą ir pradėjau pats mokėti už komunalines paslaugas. Tam man išeina apie 200 eurų.
Žmona man baigia kraują išsiurbti dėl tų pinigų. Ji sako, kad šią sumą racionaliau išleisti vaikui. Be to, greitai Gabija eis į 1 klasę ir bus dar sunkiau.
Prisijungia dar ir uošvė, kuri tvirtina, kad aš dabar turiu šeimą ir privalau jai leisti pinigus.
Jei mano mamai taip sunku, ji pasiūlė įdarbinti ją valytoja savo įmonėje.
Pradėjau pats ieškoti papildomo darbo variantų. Pastovūs barniai dėl pinigų mane jau užkniso iki kaulų smegenų. Jei būčiau žinojęs, kad taip bus, tikrai nebūčiau vedęs.
Nors puikiai suprantu, kad kai tik aš išspręsiu finansinius klausimus, problema iškart dings.
Ką jūs man galite patarti? Ką daryti tokioje situacijoje?
