2025-ųjų Prancūzijos viešojo transporto statistika vėl iškėlė seną klausimą: kodėl vienose nusikaltimų rūšyse užsieniečių dalis kelis kartus viršija jų dalį gyventojų, o bendras registruotų aukų skaičius tuo pačiu metu krenta? Skaičiai nėra slaptas archyvas – juos skelbia Vidaus reikalų ministerijos statistikos tarnyba SSMSI. Ginčas kyla ne dėl to, ar lentelės egzistuoja, o dėl to, kaip jas skaityti ir ką iš jų daryti politikoje.
Kas paskelbta 2026 m. rugsėjį
2026 m. rugsėjo 10 d. SSMSI išleido metinę viešojo transporto apžvalgą už 2025-uosius. Oficialiame pranešime pabrėžiamas bendras kritimas: visoje Prancūzijoje užregistruotos 104 880 vagysčių, smurto ar mokėjimo sukčiavimo aukos transporte – 2 proc. mažiau nei 2024 m. ir 22 proc. mažiau nei 2016 m. Tai žemiausias lygis per dešimtmetį, įskaitant pandemijos metus. Vagystės be smurto vis dar sudaro 77 proc. tų aukų. Vagysčių ir mokėjimo sukčiavimo sumažėjo, o fizinio ir seksualinio smurto aukų padaugėjo 3 proc. Įtariamųjų dėl narkotikų vartojimo ir prekybos jomis transporte vėl padaugėjo 5 proc. po staigaus olimpinių metų šuolio.
Šalia šios „bendros linijos“ eina kita lentelė – pagal įtariamųjų pilietybę. Ją greitai išplatino prancūzų duomenų analitikas Marc Vanguard, „Le Journal du Dimanche“, „Remix News“ ir „Brussels Signal“. Pagal SSMSI bylų suvestines 2025 m. Île-de-France viešajame transporte (Paryžius ir septyni aplinkiniai departamentai) užsieniečiai sudarė:
- 87 proc. įtariamųjų paprastosiose vagystėse be smurto;
- apie 80 proc. visų vagysčių įtariamųjų;
- 60 proc. plėšimų (vagysčių su smurtu) įtariamųjų;
- 61 proc. seksualinio smurto įtariamųjų;
- 38 proc. fizinio smurto įtariamųjų.
Valstybiniu mastu dalis mažesnė, bet vis tiek aukšta: apie 76 proc. paprastųjų vagysčių įtariamųjų transporte ir 71 proc. visų vagysčių įtariamųjų – užsieniečiai; seksualinio smurto – 41 proc., fizinių užpuolimų – 26 proc. Magrebo šalių piliečiai, pasak Vanguardo ir JDD, sudaro apie 40 proc. vagysčių įtariamųjų transporte visoje šalyje, nors jų dalis nacionalinėje populiacijoje siekia apie 2 proc. Seksualinio smurto įtariamųjų tarpe Magrebo piliečiai – apie 14 proc., Užsachario Afrikos – dar apie 13 proc.
INSEE 2025 m. skaičiavimu, užsieniečiai sudaro 9,1 proc. Prancūzijos gyventojų – apie 6,3 mln. žmonių. Imigrantų (gimusių užsienyje) dalis didesnė – apie 11,6 proc. Île-de-France, ypač Senos-Sen-Denio departamente, užsieniečių dalis gerokai aukštesnė nei šalies vidurkis. Tai svarbu skaityti kartu su nusikaltimų koncentracija: tas pats regionas surenka didžiąją dalį transporto aukų, nes čia tankiausias tinklas ir milijonai kelionių per dieną.
„Kiekviena statistika turi dvi puses: kas įrašyta į protokolą ir kas į protokolą nepatenka. Prancūzijoje įrašoma pilietybė. Rasė – ne. Antros kartos kilmė – taip pat ne.“
Ką statistika matuoja – ir ko nemato
Pirmas dalykas, kurio dažnai nemato nei „oficialios linijos“ antraštė, nei griežčiausia alternatyvi antraštė: tai įtariamieji (pranc. mis en cause), o ne nuteistieji. Policija ir žandarmerija fiksuoja asmenį, kuris išaiškintoje byloje įvardijamas kaip galimas kaltininkas. Išaiškinamumas vagystėse transporte nėra šimtaprocentinis. Jei vienos grupės nariai dažniau sulaikomi „karštoje vietoje“ – minioje, metropolitene, su pagrobtais telefonais – jų dalis įtariamųjų sąraše auga greičiau nei dalis visų padarytų veikų.
Antras dalykas: Prancūzija įstatymu nerenka duomenų apie įtariamųjų rasę ar etninę kilmę. Prancūzijos pilietis, kurio tėvai atvyko iš Alžyro, statistikoje yra prancūzas. Naturalizuotas asmuo – taip pat. Todėl sakinys „užsieniečiai padaro X procentų“ nėra tas pats kaip „imigracijos kilmės žmonės padaro X procentų“. Remix ir kiti šaltiniai tai pažymi patys: šalyje gyvena apie 10 mln. žmonių su migracijos fonu, įskaitant antrą kartą. Yra autorių, kurie spėja, kad užsieniečiai kartu su prancūzais, turinčiais migracijos kilmę, galėtų sudaryti apie du trečdalius nusikaltimų. Tai jau ne SSMSI lentelė, o ekstrapoliuotas teiginys – jį reikia skaityti kaip hipotezę, ne kaip ministerijos eilutę.
Trečias dalykas: amžius ir lytis. Nusikalstamumas visose šalyse telkiasi tarp jaunų vyrų. Naujausios imigracijos bangos iš Afrikos ir Magrebo yra jaunesnės nei prancūzų vidurkis. Dalis pertekliaus paaiškinama demografine piramide, bet toli gražu ne visas. 87 proc. paprastųjų vagysčių Île-de-France transporte prieš 9 proc. gyventojų – per didelis atotrūkis, kad jį „suvalgytų“ vien amžius.
Ketvirtas dalykas, kurį SSMSI ankstesnėse transporto pastabose mini tiesiogiai: nepilnamečių ir užsieniečių perteklius vagystėse transporte siejamas ir su organizuotomis grupėmis, naudojančiomis izoliuotus nepilnamečius. Tai ne „kultūros“ abstrakcija, o konkretus nusikalstamas verslas – kišenvagystės, telefonų perpardavimas, spaudimas vaikams. Paryžiaus tinklas tam ypač patogus: 10 mln. keleivių per dieną, minia, trumpas kontaktas, greitas pasitraukimas.
Penktas dalykas, apie kurį JDD rašė atskirai: tautybės lentelės pirminiame 2025 m. transporto leidinyje kuriam laikui nebuvo, skirtingai nei ankstesniais metais. Jos atsirado greitai po viešo klausimo. Tai nėra įrodymas, kad duomenys suklastoti. Tai įrodymas, kad tautybės pjūvis Prancūzijoje yra politiškai jautrus – ir kad jį kartais tenka „ištraukti“ viešai, o ne gauti pirmame puslapyje.
Dvi skaitymo mokyklos
Pirmoji: struktūra, skurdas, atranka
Šios mokyklos argumentas toks. Užsieniečiai transporte dažniau yra ir aukos – ypač vagystėse be smurto. Dalis jų – turistai, sezoniniai darbuotojai, žmonės be stabilaus būsto. Skurdas, tankus gyvenimas priemiesčiuose, silpni socialiniai tinklai, kalbos barjeras ir tai, kad dalis vyrų atvyksta be šeimos, didina riziką. Policijos kontrolė metropolitene nėra tolygiai paskirstyta: ten, kur daugiau sulaikymų, daugiau ir įrašų. Jei žiniasklaida kiekvieną kartą pabrėžia tautybę, kyla stigmatizacijos spiralė, o integracijos politika tampa dar sunkesnė.
Ši mokykla pabrėžia ir kitą SSMSI faktą: visoje Prancūzijoje, ne tik transporte, užsieniečiai tarp smurto prieš asmenį įtariamųjų viršija savo demografinę dalį gerokai nuosaikiau nei tarp turtinių nusikaltimų. 2025 m. nacionaliniame balanse jie sudaro, pavyzdžiui, apie 13 proc. seksualinio smurto ir 16 proc. fizinio smurto įtariamųjų – daugiau nei 9 proc. gyventojų, bet toli nuo 61 proc. Paryžiaus transporto seksualinio smurto eilutės. Vieta keičia paveikslą. Metropolitenas nėra Prancūzija.
Antroji: atranka pagal kilmę, normas ir valstybės silpnumą
Antroji mokykla sako: jei skurdas būtų pagrindinis variklis, panašų perteklių rodytų visos neturtingos grupės. Duomenys to nedaro. Magrebo ir dalies Užsachario Afrikos piliečių perteklius vagystėse ir seksualiniame smurte transporte kartojasi metai iš metų. JDD 2025 m. rudenį rašė, kad Île-de-France transporte seksualinio smurto įtariamųjų-užsieniečių dalis nuo 2016 m. 40 proc. pakilo iki 62 proc. 2024 m.; 2025 m. liko panašiame aukštumoje (61 proc.). Tai ne vieno blogo ketvirčio nuotrauka.
Ši mokykla priduria valstybės silpnumą: OQTF (įpareigojimas palikti teritoriją) dažnai neįvykdomas; dalis pakartotinai sulaikomų asmenų jau turėjo išsiuntimo sprendimą; prieglobsčio ir šeimų susijungimo taisyklės sukuria traukos efektą; „sanctuarinės“ zonos priemiesčiuose silpnina kasdienę teisėtvarką. Čia statistika susikerta su byla: ne kiekvienas užsienietis vagia, bet tam tikros maršrutų, amžiaus ir kilmės kombinacijos Paryžiaus transporte kartojasi pernelyg sistemingai, kad tai būtų atsitiktinumas.
Abi mokyklos gali būti iš dalies teisios tuo pačiu metu. Skurdas ir amžius paaiškina dalį. Organizuoti tinklai paaiškina kitą dalį. Kultūrinis atstumas – trečią. Valstybės nesugebėjimas išsiųsti pakartotinių pažeidėjų – ketvirtą. Kas pasirenka tik vieną paaiškinimą, paprastai jau turi atsakymą prieš atidarydamas lentelę.
Kam tai naudinga?
Klausimas „kam naudinga“ nėra sąmokslo teorija, jei jį skaidome į konkrečius interesus.
Nusikalstamoms grupėms. Paryžiaus transportas – tanki rinka. Telefonai, piniginės, greitas perpardavimas, nepilnamečiai kaip darbo jėga. Čia nauda skaičiuojama eurais, ne ideologija.
Kontrabandos ir žmonių gabenimo tinklams. Kuo silpnesnė grąžinimo grandinė, tuo didesnė paslaugos kaina „kelionei į Europą“. Tai rinka.
Darbdaviams, kuriems reikia pigios, judrios darbo jėgos. Statyba, logistika, valymas, žemės ūkis. Legali imigracija ir šešėlis čia dažnai eina greta. Nusikalstamumas transporte jiems – išorinis kaštas, kurį moka keleivis, ne įmonės balansas.
Kilmės šalims. Pinigų perlaidos. Slėgio vožtuvas jauniems vyrams, kuriems namuose nėra darbo. Kartais – ir politinis svertas. Baltarusijos hibridinė migracijos operacija prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją nuo 2021 m. yra dokumentuotas valstybinis instrumentas, ne metafora.
Politinėms stovykloms. Vieniems skaičiai – argumentas griežtinti sienas ir išsiuntimus. Kitiems – argumentas kalbėti apie rasizmą ir „stigmatizaciją“. Abiem atvejais rinkėjas moka už tai, kad sudėtinga lentelė virsta vienu šūkiu.
Humanitarinėms organizacijoms ir prieglobsčio teisininkams. Jų darbas – ginti konkrečią teisę konkrečiam asmeniui. Sisteminis saugumo kaštas čia dažnai lieka už bylos ribų. Tai ne būtinai bloga valia. Tai profesijos logika.
Nėra vieno kabineto, kuris „užsakė 87 procentus“. Yra daug veikėjų, kuriems status quo – atviri maršrutai, lėtas išsiuntimas, silpnas duomenų viešinimas – naudingesnis nei griežta atranka.
Kodėl atvykimas į Europą nėra savaime šventė
Atvykimas gali būti teisėtas darbas, studijos, prieglobstis nuo karo, šeimos susijungimas. Jis gali būti ir nelegalus sienos kirtimas, antrinė migracija po atsisakyto prieglobsčio, ar pakartotinis grįžimas po OQTF. Maišyti šiuos dalykus į vieną „migraciją“ – patogus politinis triukas ir kairėje, ir dešinėje.
Šventės nėra dėl kelių priežasčių, kurias mato ne tik „alternatyvi“ spauda, bet ir rinkėjų apklausos Prancūzijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. Pirma – fiskalinė: būstas, mokykla, sveikatos apsauga, socialinės išmokos didmiesčiuose stringa greičiau nei atvykėlių srautas. Antra – viešoji tvarka: koncentracija keliuose tinkluose ir rajonuose sukuria kasdienę baimę, kurios BVP eilutė nemato. Trečia – normų susidūrimas. Seksualinis smurtas transporte nėra „skurdo simptomas“ ta pačia prasme kaip kišenvagystė. Jis liečia kūno neliečiamumą ir moterų judėjimo laisvę mieste. Ketvirta – abipusiškumas. Europa priima. Dalis kilmės valstybių nepriima atgal savo piliečių. Be grąžinimo teisė tampa vienos krypties.
Kita pusė to paties sakinio: Europa sensta, trūksta rankų, prieglobsčio teisė yra tarptautinių sutarčių dalis, o dalis atvykėlių moka mokesčius ir dirba darbus, kurių vietiniai nebeima. Kas sako tik pirmą pusę – gąsdina. Kas sako tik antrą – grožinasi. Abi pusės yra tikrovėje.
Ar Lietuva saugi nuo „tokio“ scenarijaus?
Trumpas atsakymas pagal viešus duomenis: Lietuva nėra Paryžiaus Île-de-France. Ilgesnis atsakymas: ji nėra ir uždara sala.
2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 217 tūkst. užsieniečių – apie 7,5 proc. gyventojų. Didžiausios grupės – ukrainiečiai, baltarusiai, tada rusai, uzbekai, indai. Tai kita sudėtis nei Prancūzijos: čia dominuoja karo pabėgėliai ir darbo migracija, ne dešimtmečius kaupta Šiaurės Afrikos diaspora didmiesčio priemiesčiuose. 2026 m. rudenį ukrainiečių su galiojančiais leidimais vėl daugėjo, baltarusių ir rusų – mažėjo.
Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo analizė 2026 m. skelbė: per du dešimtmečius registruotų nusikalstamų veikų sumažėjo 52 proc., nužudymų – 81 proc., plėšimų – 95 proc., vagysčių – 78 proc. Gyventojų saugumo jausmas pakilo nuo 54 iki 89 proc. LRT 2026 m. vasarį, tikrindama „Nacionalinio susivienijimo“ teiginius, citavo Kalėjimų departamento ir VRM skaičius: nuteistųjų ne Lietuvos piliečių dalis siekė apie 3 proc., o 2025 m. užsieniečiai sudarė apie 4,5 proc. įtariamųjų – mažiau nei jų dalis gyventojų. Tai priešinga Prancūzijos transporto paveikslui.
Kas lieka „tarp eilučių“ lietuviškoje statistikoje: detalaus pjūvio pagal pilietybę seksualiniuose nusikaltimuose viešai beveik nėra. Be pjūvio negalima nei patvirtinti, nei paneigti prancūziško tipo koncentracijos atskirose veikose. Tai skaidrumo, ne sąmokslo klausimas. Antra: 2021 m. pradėta Baltarusijos hibridinė operacija. VSAT: 2025 m. į Lietuvą neįleisti 1 652 neteisėti migrantai, 2026 m. iki rugsėjo – dar apie 1 472; nuo krizės pradžios – daugiau kaip 26 tūkst. 2025 m. sulaikyti 33 sieną perėję asmenys; antrinė migracija iš Latvijos – 1 288 sulaikyti, daugiausia Somalio ir Afganistano piliečiai. Fizinis barjeras ir apgręžimo politika čia yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva nematė Paryžiaus tipo transporto statistikos.
Grėsmė Lietuvai yra kitokia nei „87 proc. metropolitene“. Ji yra: antrinė migracija per Latviją; darbo migracijos kanalų piktnaudžiavimas; gaujų, kurios jau veikia Vakarų Europoje, palydovai; ir politinė pagunda atkartoti Vakarų Europos klaidas tada, kai darbo jėgos trūkumas atrodo didesnis už viešosios tvarkos riziką. Vilniaus ir Kauno viešasis transportas šiandien nėra Paryžiaus RER. Jis toks ir netaps per naktį. Jis gali keistis per dešimtmetį, jei keisis srautų sudėtis ir jei valstybė nustos matuoti tai, ką nemalonu matuoti.
Plačiau apie Prancūzijos viešojo saugumo nuotaikas ir ankstesnius transporto skaičius: Nusikalstamumas Prancūzijoje 2026, 64 proc. smurtinių veikų Paryžiaus transporte (ankstesnė banga), Austrijos išžaginimų statistika ir Lietuvos kontekstas.
Kas „kaltas“ dėl invazinio atvykimo į Europą
Vieno kaltininko nėra. Yra grandinė.
Kilmės pusėje – demografinis sprogimas, valstybės, kurios neišlaiko jaunimo, konfliktai, ir sąmoningas žmonių stūmimas kaip hibridinis ginklas. Maršruto pusėje – kontrabandininkai Libijoje, Tunise, Balkanuose, Baltarusijoje. Teisinėje pusėje – Ženevos konvencijos aiškinimas, kuris iš individualios apsaugos tapo masiniu kanalu; negrąžinimo principas be veiksmingo readmisijos mechanizmo; Šengeno vidaus sienų silpnumas antrinei migracijai. Politinėje pusėje – dešimtmečius trukęs Vakarų Europos elitų sutarimas, kad masinė imigracija yra ir moralinė pareiga, ir ekonominė būtinybė, o kas abejoja – ksenofobas. Verslo pusėje – paklausa pigiam darbui. Aukų pusėje – patys migrantai, kurie moka milijonus tinklams ir kartais patys tampa išnaudojami toje pačioje Europoje, į kurią važiavo.
Kaltinti „visus užsieniečius“ – statistikos iškraipymas. Kaltinti „tik rasizmą“ – lentelių neigimas. Tikslesnis sakinys: Europa sukūrė sistemą, kuri silpnai skiria karo pabėgėlį, darbuotoją, prieglobsčio piktnaudžiautoją ir pakartotinį vagį. Paryžiaus transporto 87 proc. yra tos sistemos simptomas vienoje vietoje, kur simptomas geriausiai matomas – minioje.
2025–2026 m. kontekstas, kurio nevertėtų atskirti
Tuo pačiu metu, kai krito bendras transporto aukų skaičius, Prancūzijoje augo registruotas seksualinis smurtas nacionaliniu mastu (+8 proc. 2025 m. SSMSI balanse) ir seksistiniai įžeidimai (+17 proc. 2025 m.). Tai nereiškia, kad „visa Prancūzija dega“. Tai reiškia, kad turtinių nusikaltimų kreivė ir smurto kreivė jau kelerius metus eina ne visada kartu. Olimpiniai 2024-ieji transporto narkotikų statistikoje paliko pėdsaką; 2025-aisiais jis nesunormalėjo iki galo.
Lietuvoje 2026 m. rugsėjį VSAT vis dar kasdien fiksuoja apgręžimus ties Baltarusija. Tai ne „Paryžiaus metro problema“. Tai rytinio flango problema. Kas nori matyti tik Afriką ir Paryžių – praleidžia Minsko instrumentą. Kas nori matyti tik Minską – praleidžia Vakarų Europos vidaus nesėkmę integracijoje.
Demografija čia susijusi su sveikata ir valstybės biudžetu kitaip, nei atrodo iš kriminalinės antraštės: senėjanti Europa vienu metu brangina mediciną, pensijas ir gynybą. Apie šį sluoksnį – pasaulio senėjimas 2025, organizmo valymas: mitai ir faktai, populiariausios sveikatos paieškos Lietuvoje. Nusikalstamumas ir medicina susikerta ten, kur bijoma eiti į stotį, mažiau vaikštoma, daugiau streso – tai jau ne „jausmas“, o visuomenės sveikatos kaštas, kurį sunku įrašyti į SSMSI stulpelį.
Išvada
2025 m. Paryžiaus ir Île-de-France viešojo transporto duomenys nėra slaptas dokumentas. Jie sako tris dalykus vienu metu. Pirma: registruotų aukų transporte mažėja. Antra: įtariamųjų tautybės pjūvyje užsieniečiai, ypač tam tikrų Afrikos regionų piliečiai, vagystėse ir seksualiniame smurte yra radikaliai pertekliniai palyginti su 9,1 proc. gyventojų. Trečia: Prancūzija pati sau uždraudė matuoti antrą kartą ir rasę, todėl dalis tikrovės lieka už lentelės.
Lietuvai šie skaičiai – ne nuosprendis ir ne ramybės pažymėjimas. Jie – įspėjimas apie tai, kas nutinka, kai didmiestis, silpnas išsiuntimas ir ilgametė imigracija iš kultūriškai tolimų regionų susieina vienoje vietoje. Lietuva kol kas turi kitą migrantų sudėtį, kitą mastą ir kitą sienos politiką rytuose. Tai pranašumas, ne garantija.
Skaitytojui lieka paprastas testas. Jei po šių skaičių norisi pasakyti „visi jie“, lentelė panaudota blogai. Jei norisi pasakyti „čia nieko nėra, tik rasizmas“, lentelė panaudota dar blogiau. Tiksliausias sakinys yra sausas: valstybė, kuri bijo savo pačios statistikos stulpelių, anksčiau ar vėliau gauna Paryžiaus tipo antraštę.
Originalo šaltinis
Remix News, „France: Foreigners responsible for 87% of thefts, 61% of sexual violence on Paris public transport“, 2026 m. rugsėjo 10 d.: https://rmx.news/article/france-foreigners-responsible-for-87-of-thefts-61-of-sexual-violence-on-paris-public-transport/
Pirminiai ir gretutiniai šaltiniai: SSMSI / Prancūzijos vidaus reikalų ministerija, „La délinquance enregistrée dans les réseaux de transports en commun en 2025“ (2026-09-10); SSMSI „Insécurité et délinquance en 2025“; INSEE, užsieniečių ir imigrantų dalis 2025; Brussels Signal (2026-09-11); Le Journal du Dimanche; VSAT ir Lietuvos VRM vieši 2025–2026 m. duomenys; LRT faktų tikrinimas apie užsieniečius ir nusikalstamumą Lietuvoje (2026-02-03).
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams
Šis tekstas remiasi viešai skelbtais SSMSI, INSEE, VSAT, VRM ir žiniasklaidos suvestinių skaičiais. 87 / 61 / 60 / 38 proc. eilutės yra įtariamųjų (ne nuteistųjų) dalys viešajame transporte, daugiausia Île-de-France, 2025 m.; jas viešai išskaidė ministerijos duomenų bylas kompiliuojantys analitikai ir Prancūzijos spauda. Bendras aukų skaičius transporte 2025 m. mažėjo – tai tos pačios ministerijos faktas. Prancūzija nerenka rasės duomenų; „prancūzas“ statistikoje apima ir naturalizuotus, ir antrą kartą. Lietuvos 3–4,5 proc. įtariamųjų-užsieniečių eilutė nelygintina tiesiogiai su Paryžiaus transportu be vietos, amžiaus ir veikų tipo kontrolės. Skaitytojas prašomas tikrinti pirminius PDF, ne antraštes.