2025 m. lapkričio 7 d. publikuotas tyrimas Tarptautiniame infekcinių ligų žurnale (International Journal of Infectious Diseases) analizuoja visos Pietų Korėjos gyventojų duomenis. Tai ne sensacija, o didžiulis nacionalinis stebėjimas, kuris verčia objektyviai pažvelgti į vakcinacijos poveikį po pandemijos.
2023–2024 metais, praėjus pandemijos suvaržymams, daugelyje šalių pastebėtas kvėpavimo takų infekcijų atsigavimas. Pietų Korėjos mokslininkai pasinaudojo unikalia galimybe: integruota nacionaline sveikatos draudimo ir vakcinacijos duomenų baze, apimančia 51,6 milijono žmonių. Tyrimas nekelia dramatiškų kaltinimų, bet pateikia aiškius skaičius – kai kurios infekcijos po pakartotinių dozių pasireiškia dažniau, kitos – rečiau. Šiame straipsnyje išdėstome faktus be filtrų, su abiejų pusių argumentais ir logika, remdamiesi pirminiu šaltiniu bei naujausiais 2025–2026 m. duomenimis.
A BOMBSHELL study of an ENTIRE COUNTRY (n=51 MILLION) confirms COVID shots induced VAIDS in EVERY age group.
— Nicolas Hulscher, MPH (@NicHulscher) May 12, 2026
Vaccinated Koreans suffered a dose-dependent rise in the common cold, infections, pneumonia, and tuberculosis — up to +559%.
BILL GATES spent over $100 MILLION on mRNA. pic.twitter.com/RNUMgAah1a
Tyrimo metodika ir kontekstas
Mokslininkai iš Korėjos universiteto ir Seulo nacionalinio universiteto analizavo visus sveikatos draudimo reikalavimus bei vakcinacijos įrašus. Pagrindinis laikotarpis – nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Palyginta su 2017–2019 m. „priešpandeminiu“ lygiu, naudojant SARIMAX modelius tendencijoms ir Cox proporcingo pavojaus modelius rizikai įvertinti (su korekcijomis pagal amžių, lytį, pajamas, gretutines ligas ir ankstesnę COVID-19 infekciją).
Analizuota septynios pagrindinės ne-COVID kvėpavimo takų infekcijos: viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (VKTI), paprastas peršalimas, pneumonija, tuberkuliozė, gripo tipo liga (ILI), kokliušas ir skarlatina. Vakcinacija vertinta pagal dozių skaičių iki 2023 m. birželio (≥4 dozės vs. nevakcinuoti ar 1 dozė).
„COVID-19 vakcinacija gali būti diferencijuotai susijusi su kvėpavimo takų infekcijomis postpandeminiu laikotarpiu, atspindėdama gyventojų imuniteto pokyčius.“
— Tyrimo išvada, Song et al., IJID, 2025 m. lapkritis
Pagrindiniai rezultatai: dozės priklausomybė ir amžiaus grupės
Po pandemijos pastebėtas ryškus VKTI ir peršalimo atsigavimas (peršalimo atvejų santykis 2,2 karto viršijo prognozuotą). Kokliušas šoktelėjo net 46 kartus. Tačiau vakcinacijos poveikis – ne vienodas:
- Gripo tipo liga (ILI) ir kokliušas: ≥4 dozės siejasi su žymiai mažesne rizika (aHR 0,55 ILI ir 0,06 kokliušui). Tai pastebėta visose amžiaus grupėse.
- VKTI ir paprastas peršalimas: ≥4 dozės siejasi su didesne rizika (aHR 1,32 VKTI ir 1,63 peršalimui). Dozės priklausomybė ypač ryški tarp anksčiau persirgusių COVID-19 (≥4 dozės – aHR 1,36 peršalimui).
- Pneumonija ir tuberkuliozė: Vaikams (0–19 m.) pneumonijos rizika mažesnė; vyresniems – mišri. Tuberkuliozė šiek tiek rečiau (aHR 0,88).
Vaikai (0–19 m.) kai kuriuose šaltiniuose minimas kaip labiausiai „nukentėjęs“ dėl peršalimo, tačiau tyrimas pats neduoda tikslaus +559 % skaičiaus – tai vėlesnė interpretacija socialiniuose tinkluose. Bendras vaizdas: ne „imuninės sistemos žlugimas visiems“, o selektyvus poveikis – stipresnė apsauga nuo sunkių virusinių ligų, silpnesnė nuo lengvų kasdienių infekcijų.
VAIDS interpretacija vs. mokslinė realybė
Terminas „VAIDS“ (Vaccine-Acquired Immune Deficiency Syndrome) nėra oficiali medicininė diagnozė. Jis atsirado alternatyviuose šaltiniuose kaip metafora imuninės disfunkcijos apibūdinti. Tyrimas jo nemini nė karto. Mokslininkai pabrėžia: duomenys asociatyvūs, ne priežastiniai. Galimi paaiškinimai – „imuniteto skola“ po karantino, elgesio pokyčiai, virusų konkurencija ar gleivinės imuniteto pokyčiai.
Tačiau tarp eilučių slypi nepatogi tiesa: pakartotinės mRNR dozės keičia antikūnų profilį. 2025–2026 m. tyrimai (pvz., Frölke et al., Pérez et al.) rodo IgG4 klasės perėjimą po 3–4 dozių – tai sumažina antikūnų efektyvumą kovojant su kasdienėmis infekcijomis. Tai ne „AIDS“, bet realus imuninės tolerancijos poslinkis, kurį pripažįsta ir dalis pagrindinės medicinos literatūros.
Oficiali pusė: koreliacija nėra kauzacija (priežastingumas); vakcinos išgelbėjo milijonus gyvybių, o padidėjusios lengvos infekcijos – postpandemijos reiškinys (Science Feedback, 2025 m. lapkritis).
Alternatyvi pusė: milijonų žmonių duomenys rodo aiškią dozės priklausomybę būtent lengvoms infekcijoms. Jei tai ne imuninės sistemos „išsekimas“, tai bent jau signalas, kad pakartotinės stiprinamosios dozės nėra neutralios (kaip teigia McCullough Foundation ir kiti nepriklausomi analitikai).
Lietuvos kontekstas ir vidiniai ryšiai
Lietuvoje iki 2023 m. pabaigos suleista per 4,6 mln. dozių – daugiau nei 165 dozės 100 gyventojų. Oficiali statistika (NVSC, 2026 m.) rodo, kad gripo ir COVID komplikacijos labiausiai palietė vyresnius, tačiau tikslių nacionalinių duomenų apie vakcinacijos ir kasdienių kvėpavimo infekcijų ryšį nėra. 2024–2025 m. sezonas Lietuvoje taip pat pasižymėjo VKTI atsigavimu – panašiai kaip Korėjoje.
Šis tyrimas turėtų paskatinti Lietuvos mokslininkus patikrinti savus duomenis. Kol kas panašūs signalai pastebimi tik pavieniuose stebėjimuose.
Susijęs straipsnis: Liaudiški receptai nuo organizmo išsekimo – kiek juose mokslo?
Hantavirusas Pfizer dokumentuose: pandemijos pamoka ar naujas signalas?
Kraujagyslių valymas liaudiškomis priemonėmis: mokslinė analizė
Išvada: ką tai reiškia 2026 metais?
Pietų Korėjos tyrimas nėra „bombos sprogimas“, bet svarbus faktas: pakartotinės mRNR vakcinos keičia imunitetą selektyviai. Vienos infekcijos slopinamos, kitos – lengviau prasiskverbia. Tai ne teorija, o 51 milijono žmonių sveikatos įrašų atspindys. Klausimas lieka atviras: ar tai laikinas postpandemijos efektas, ar ilgalaikis imuninės sistemos persitvarkymas?
Mokslas reikalauja tęstinių tyrimų – ne politikos, ne sensacijų. Natūralus imunitetas, vitamino D optimizavimas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba išlieka stipriausiais įrankiais. O aklas pasitikėjimas bet kokia technologija – ypač pakartotinėmis intervencijomis – visada vertas kritinio žvilgsnio.
Skaitytojui paliekame spręsti pačiam. Faktai ant stalo.
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams: Straipsnis remiasi pirminiu atvirojo prieigos moksliniu tyrimu (peer-reviewed). VAIDS nėra oficiali diagnozė; interpretacijos pateikiamos kaip alternatyvi nuomonė, o ne faktas. Tyrimas pats pabrėžia asociatyvumą, ne priežastingumą. Šaltinis patikimas, tačiau kaip ir bet koks stebimasis tyrimas – turi ribotumus (konfondavimas, kodavimas). Nėra konfliktų su farmacijos kompanijomis.