Planuojamas brigados dydžio karinis poligonas Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone, tapo viena karščiausių temų Lietuvoje. Valstybė pabrėžia būtinybę gynybai, ypač Suvalkų koridoriaus kontekste, o vietos gyventojai nerimauja dėl ramios gyvenamosios aplinkos, verslų ir galimo iškeldinimo. Socialiniuose tinkluose plinta įvairios versijos – nuo miškų iškirtimo pelnui iki istorinės atminties išniekinimo. Kiek čia tiesos, o kiek manipuliacijų? Straipsnyje – faktai, abiejų pusių argumentai ir naujausia informacija iš 2026 m. sausio.
Iliustracija sukurta Grok, pagal straipsnio tematika. Paranormal.lt
Naujausia naujiena (2026 m. sausio 8 d.): Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras artimiausiomis dienomis vyks į Kapčiamiestį antrajam susitikimui su bendruomene. Planuojama atsakyti į visus klausimus dėl sodybų išpirkimo, teritorijos ribų koregavimo ir galimos civilinės veiklos. Ministerija pabrėžia, kad ribos jau pakoreguotos, siekiant išvengti nereikalingo poveikio gyventojams. Šaltinis: LRT.lt
Kodėl planuojamas naujas poligonas?
Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad dabartiniai poligonai (Pabradė, Gaižiūnai, Rūdninkai ir kt.) yra per maži arba perkrauti. Esamuose objektuose vienu metu gali treniruotis tik kelios šimtos karių, o naujajame – 3000–4000, t. y. brigados dydžio vienetas. Tai būtina kuriant nacionalinę diviziją ir ruošiantis NATO pratyboms.
Pasak pulkininko leitenanto Aurio Daškevičiaus, poligonas reikalingas realioms manevrų, šaudymo ir taktinių pratyboms. Be jo Lietuvos kariuomenė negalėtų tinkamai pasirengti sudėtingoms situacijoms, o esant krizei – greitai sutelkti pajėgas atgrasymui. Vieta Kapčiamiestyje pasirinkta dėl strateginės padėties netoli Suvalkų koridoriaus ir palyginti mažo gyventojų tankumo.
Plintančios melagienos ir manipuliacijos
Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pastebi aktyviai plintančias melagienas: esą visi miškai bus iškirsti ir parduoti, poligonas – tik priedanga pelnui, bus išniekintos partizanų ir Holokausto aukų atminimo vietos, Lietuva turi „per daug“ poligonų palyginti su kaimynėmis.
Analitikė Auksė Ūsienė pabrėžia, kad palyginimai klaidinantys: Latvijos du poligonai užima didesnį plotą nei visi Lietuvos kartu sudėjus (įskaitant planuojamus). Miškų kirtimas numatomas tik būtinose vietose, o istorinės vietos bus gerbiamos. Tokios narratyvai, pasak ministerijos, didina nerimą ir gali būti hibridinės įtakos dalis.
Kiek gyventojų realiai nukentės?
Poligono plotas – apie 15 000 ha. Šaudyklų zonoje civilinė veikla bus draudžiama dėl saugumo, tačiau manevrų teritorijoje leidžiama dalinė veikla, pvz., kaimo turizmas. Ministerija siekia minimalaus iškeldinimo: ribos jau pakoreguotos, kad kai kurios sodybos liktų už teritorijos.
Privačiam turtui išpirkti preliminariai numatyta iki 40 mln. eurų (dabar tikėtina mažiau), vertinimas – individualus, pagal nepriklausomus vertintojus. Prioritetas – savanoriškas susitarimas, o ne priverstinis paėmimas. Vis dėlto gyventojai nerimauja dėl triukšmo, vibracijos, turizmo ir grybavimo ribojimų. Kai kurie bijo visiško ramumos praradimo ir verslų žlugimo.
Kam tai naudinga?
Valstybės požiūriu – tai stiprina nacionalinį saugumą ir atgrasymą, ypač prie sienos su Baltarusija (VSAT vadas Rustamas Liubajevas paminėjo naudą sienos stiprinimui). Ilgainiui gali pagerėti infrastruktūra (keliai, ryšiai), atsirasti darbo vietų.
Gyventojų kritikai (pvz., Remigijus Žemaitaitis, Lazdijų merė) teigia, kad poreikis perdėtas, o dialogas vėluoja. Jie mato riziką regiono ekonomikai ir gyvenimo kokybei.
Išvada: sprendimas – kompromisas
Poligonas nėra „melagienų objektas“ be pagrindo – kariuomenės poreikis realus ir pagrįstas geopolitine situacija. Tačiau gyventojų nerimas taip pat pagrįstas: net minimalus poveikis keičia gyvenimą. Ministerija žada kompromisus, o galutinį žodį tars Seimas 2026 m. Svarbiausia – skaidrus dialogas, kad sprendimas tarnautų ir saugumui, ir žmonėms.