Astronomai, naudodami naująjį galingą WEAVE instrumentą ant William Herschel teleskopo La Palmoje, pastebėjo netikėtą pailgą jonizuotos geležies struktūrą viename garsiausių dangaus objektų – Žiedo ūke. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie planetinių ūkų evoliuciją ir kelia intriguojančių klausimų apie galimus procesus žvaigždžių sistemos pabaigoje.
Kas yra Žiedo ūkas?
Žiedo ūkas (dar žinomas kaip Messier 57, M57 arba NGC 6720) – tai vienas ryškiausių ir geriausiai ištirtų planetinių ūkų danguje. Jis yra Lyros žvaigždyne, maždaug 2000 šviesmečių nuo Žemės. Ūką 1779 m. sausio mėnesį atrado prancūzų astronomas Charles Messier, ieškodamas kometų. Netrukus jį savarankiškai pastebėjo ir Antoine Darquier de Pellepoix, stebėdamas tą pačią kometą.
Planetinis ūkas susidaro, kai mažos ar vidutinės masės žvaigždė baigia savo gyvenimą ir išmeta išorinius sluoksnius. Žiedo ūkas laikomas klasikiniu tokios evoliucijos pavyzdžiu – jo elipsinė forma ir ryškus žiedas matomi net per nedidelius teleskopus.
Naujas atradimas su WEAVE instrumentu
Stebėjimai atlikti naudojant naująjį WEAVE (WHT Enhanced Area Velocity Explorer) spektrografą, sumontuotą ant 4,2 m skersmens William Herschel teleskopo. Jo didelio integralinio lauko režimas (LIFU) leidžia vienu metu gauti spektrą iš viso ūko ploto, o tai suteikia kur kas detalesnį vaizdą nei ankstesni instrumentai.
Apdorojant duomenis, mokslininkų komanda pastebėjo anksčiau nematomą struktūrą – pailgą jonizuotos geležies atomų debesį centre. Ši „juosta“ telpa vidiniame elipsės formos ūko sluoksnyje, jos ilgis siekia apie 500 Plutono orbitos aplink Saulę dydžių, o geležies atomų masė prilygsta Marso masei.
Geležies juostos prigimtis: dvi hipotezės
Šios struktūros kilmė kol kas neaiški. Mokslininkai svarsto dvi pagrindines galimybes:
- Pirmoji – juosta atskleidžia naujų detalių apie tai, kaip vyko medžiagos išmetimas iš centrinės žvaigždės, formuojant ūką.
- Antroji, labiau intriguojanti – geležis galėtų būti plazmos lankas, likęs po uolingos planetos garavimo, kai žvaigždė išsiplėtė raudonosios milžinės stadijoje.
Norint nustatyti, kuri hipotezė teisinga, reikės papildomų stebėjimų – ypač kitų cheminių elementų pasiskirstymo analizės.
Mokslininkų komentarai
„Nors Žiedo ūkas buvo tiriamas daugybe teleskopų ir instrumentų, WEAVE leido mums pažvelgti į jį visiškai nauju būdu ir gauti kur kas daugiau detalių.“
– Dr. Roger Wesson, University College London ir Cardiff University
„Mums tikrai reikia daugiau informacijos – ypač apie tai, ar šalia geležies yra ir kitų elementų. Tai padėtų pasirinkti tinkamą modelį.“
– Prof. Janet Drew, University College London
Išvada
Šis atradimas dar kartą primena, kad net geriausiai ištirti dangaus objektai gali slėpti staigmenų. Naujieji WEAVE duomenys atveria duris gilesniam planetinių ūkų ir žvaigždžių sistemų evoliucijos supratimui. Ateityje panašūs stebėjimai gali padėti atsakyti į klausimus ne tik apie tolimus ūkus, bet ir apie galimą Saulės sistemos likimą po kelių milijardų metų.
Iki šiol (2026 m. sausio mėn. pabaigos) jokių esminių naujų atnaujinimų šia tema nėra – tyrimas ką tik publikuotas ir sulaukė plataus dėmesio tarptautinėje mokslo bendruomenėje.
Šaltiniai
Originalus straipsnis: „Astronomers Spot Surprising Iron ‘Bar’ at Heart of Ring Nebula“, Sci.News, 2026 m. sausio 16 d.
https://www.sci.news/astronomy/iron-bar-ring-nebula-14488.html
Mokslinis tyrimas: R. Wesson et al. „WEAVE imaging spectroscopy of NGC 6720: an iron bar in the Ring“, Monthly Notices of the Royal Astronomical Society, 2026, Volume 546, Issue 1, staf2139.
doi: 10.1093/mnras/staf2139
Pastaba dėl šaltinių patikimumo: Sci.News yra patikimas populiaraus mokslo naujienų portalas, reguliariai remiantis recenzuojamais tyrimais. Pagrindinis straipsnis pagrįstas originaliu tyrimu, publikuotu viename prestižiškiausių astronomijos žurnalų – Monthly Notices of the Royal Astronomical Society.