Nauji ilgalaikiai stebėjimai, atlikti naudojant NASA/ESA Hubble kosminį teleskopą bei antžeminius teleskopus Fred Lawrence Whipple ir Roque de Los Muchachos observatorijose, rodo, kaip silpna palydovinė žvaigždė, pavadinta Siwarha, kerta kelią per išsiplėtusią Betelgeuzės atmosferą. Tai padeda išspręsti dešimtmečius trunkančias žvaigždės mįsles ir giliau suprasti masyvių žvaigždžių raidą.
Ši menininko koncepcija vaizduoja raudoną supergigantę žvaigždę Betelgezę ir aplink ją skriejančią palydovinę žvaigždę. Nuotraukos šaltinis: NASA / ESA / Elizabeth Wheatley, STScI / Andrea Dupree, CfA.
Betelgeuzė: Raudona supergigantė Oriono žvaigždyne
Betelgeuzė – tai maždaug 8 milijonų metų amžiaus raudona supergigantė, esanti apie 724 šviesmečius nuo Žemės, Oriono žvaigždyno peties srityje. Jos spindulys siekia net 1400 kartų daugiau nei Saulės, todėl ji laikoma viena didžiausių žinomų žvaigždžių. Dar vadinama Alpha Orionis arba Alpha Ori, ši žvaigždė spinduliuoja daugiau šviesos nei 100 000 Saulės. Ji artėja prie savo gyvavimo pabaigos, o sprogus taps tokia ryški, kad bus matoma net dieną kelias savaites.
Žvaigždės stebėjimai ir mįslės
Dešimtmečius astronomai stebi Betelgeuzės ryškumo ir paviršiaus pokyčius, siekdami suprasti jos elgesį. Ypač didelį susidomėjimą sukėlė 2020 metais įvykęs netikėtas žvaigždės pritemimas, kurį kai kurie palygino su „čiauduliu“. Mokslininkus glumino du ryškumo svyravimų periodai: trumpesnis, 400 dienų ciklas, priskirtas pačios žvaigždės pulsacijoms, ir ilgesnis, 2100 dienų antrinis periodas.
Iki šiol buvo svarstomos įvairios hipotezės – nuo didelių konvekcinių ląstelių ir dulkių debesų iki magnetinio aktyvumo ar net paslėptos palydovinės žvaigždės. Naujausi tyrimai rodė, kad ilgesnį periodą galėtų paaiškinti mažos masės palydovas, skriejantis giliai Betelgeuzės atmosferoje. Kita mokslininkų grupė pranešė apie galimą aptikimą, tačiau trūko tvirtų įrodymų.
Atradimas: Palydovo žvaigždės pėdsakas
Dabar astronomai turi neginčijamų įrodymų, kad palydovinė žvaigždė iš tiesų trikdo supergigantės atmosferą. Tai matoma iš žvaigždės spektro pokyčių – skirtingų elementų skleidžiamų šviesos spalvų – bei dujų greičio ir krypties išorinėje atmosferoje dėl tankesnės medžiagos pėdsako.
Šis pėdsakas atsiranda netrukus po to, kai palydovas kas šešerius metus (maždaug kas 2100 dienų) kerta priešais Betelgeuzę, taip patvirtindamas teorinius modelius.
„Tai šiek tiek primena laivą, plaukiantį per vandenį. Palydovinė žvaigždė sukelia bangavimo efektą Betelgeuzės atmosferoje, kurį mes matome duomenyse,“ – paaiškino dr. Andrea Dupree iš Harvardo ir Smithsonian astrofizikos centro.
„Pirmą kartą regime tiesioginius šio pėdsako ženklus, patvirtinančius, kad Betelgeuzė turi paslėptą palydovą, formuojantį jos išvaizdą ir elgesį.“
Išvada
Šis atradimas ne tik paaiškina Betelgeuzės keistą elgesį, bet ir prisideda prie platesnio masyvių žvaigždžių evoliucijos supratimo. Ateityje planuojami nauji stebėjimai, kai palydovas vėl taps matomas 2027 metais, galintys atskleisti dar daugiau detalių.
Aktualesnės naujienos
Palydovinė žvaigždė Siwarha buvo oficialiai paskelbta aptikta 2025 metų liepą, remiantis 2020 ir 2024 metų stebėjimais. Daugiau informacijos: BBC Sky at Night Magazine ir Astronomy Magazine.
Originalo šaltinis: „Astronomers Detect Celestial ‘Wake’ from Betelgeuse’s Companion Star“, paskelbta 2026 m. sausio 12 d. https://www.sci.news/astronomy/siwarha-14473.html. Tyrimo straipsnis: Andrea K. Dupree et al. 2026. Betelgeuse: Detection of the Expanding Wake of the Companion Star. ApJ, in press; arXiv: 2601.00470.
Dėmesio: Šaltinis yra mokslinis naujienų portalas Sci.News, kuris remiasi patikimais šaltiniais kaip NASA ir mokslo žurnalai. Tačiau rekomenduojama tikrinti pirminius tyrimus, kadangi astronomijos srityje duomenys gali evoliucionuoti su naujais stebėjimais.