Rytų Azijos geopolitinė situacija toliau komplikuojasi. Po JAV patvirtinto ginklų paketo Taivanui, Kinija reagavo dislokuodama kovinius orlaivius ir dronus aplink salą. Tai ne tik atspindi didėjančią įtampą tarp JAV ir Kinijos, bet ir kelia klausimų dėl Taivano ateities. Kaip šios jėgų demonstracijos paveiks regiono saugumą?
Sekmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Pekinas pasmerkė naujausią JAV ginklų pardavimo salai etapą, Kinija aplink Taivaną dislokavo naikintuvus ir bepiločius orlaivius, kurie yra bendro kovinės parengties patruliavimo dalis, pranešė Taipėjus.
Penktadienį JAV valstybės departamentas patvirtino 2 mlrd. dolerių vertės ginklų Taivanui pardavimo paketą, įskaitant pažangias žemė-oras raketų sistemas ir radarus. Sandorį dar turi patvirtinti Kongresas.
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad sekmadienį per beveik keturias valandas netoli salos aptiko 19 Kinijos orlaivių, įskaitant naikintuvus ir bepiločius orlaivius, kurie buvo Pekino „bendro kovinės parengties patruliavimo“ su karo laivais dalis.
Tai buvo jau trečias toks patruliavimas, apie kurį pranešė Taivano gynybos ministerija šį mėnesį.
„Taivano karinės pajėgos atidžiai stebėjo padėtį naudodamos bendras žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos sistemas, dislokavo orlaivius, karinius laivus ir krante esančias raketų sistemas kaip tinkamą atsaką“, - teigė ministerija.
Tai buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Pekino užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujausias ginklų paketas „rimtai pažeidžia Kinijos suverenitetą ir saugumo interesus, rimtai kenkia Kinijos ir JAV santykiams ir kelia pavojų taikai ir stabilumui“ sąsiauryje.
„Kinija griežtai smerkia ir griežtai tam prieštarauja ir iškilmingai pareiškė JAV“, - vėlai šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė ministerijos atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad Pekinas „imsis visų būtinų priemonių tvirtai ginti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir teritorinį vientisumą“.
Taipėjaus gynybos ministerija šeštadienį išreiškė „nuoširdų dėkingumą“ už pardavimą, sakydama, kad tai „padės kariuomenei toliau didinti savo gynybinį atsparumą ir kartu palaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“.
Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad sala būtų kontroliuojama.
Pekinas beveik kasdien aplink demokratinę salą dislokuoja naikintuvus, dronus ir karo laivus, o šį mėnesį jos apylinkėse surengė plataus masto karinius žaidimus.
Anksčiau šį mėnesį Taivanas per vieną dieną aptiko rekordinį 153 Kinijos orlaivių skaičių.
JAV yra pagrindinė Taipėjaus partnerė ir ginklų tiekėja, nors neturi oficialių diplomatinių ryšių su demokratine sala.
Rugsėjo mėn. Pekinas, keršydamas už tai, kad Vašingtonas pritarė karinės įrangos pardavimui Taivanui, taikė sankcijas JAV gynybos bendrovėms.
Neseniai Kinijos gynybos ministerija paskelbė apie „bendro kovinės parengties patruliavimą“, į kurį įtraukti naikintuvai ir bepiločiai orlaiviai, demonstruojantys Pekino pasirengimą reaguoti į JAV veiksmus. Taip pat JAV valstybės departamentas patvirtino 2 mlrd. dolerių ginklų paketą, kuris dar turi gauti Kongreso pritarimą, sukeldamas dar didesnį nerimą regione.
AFP