Paslaptingi radiniai iš senovės visada traukė mokslininkų ir paslapčių ieškotojų dėmesį, tačiau neseni atradimai Peru nunešė tyrėjus į visiškai naują hipotezių ir ginčų pasaulį. 2017 metais Nasco kapavietėje buvo atrasta "nežemiškų" mumijų, iš kurių ypatingą vietą užima humanoidinė mumija, žinoma kaip Marija. Nors kai kurie ekspertai laikė šiuos radinius apgavyste ir mistifikacija, nauji tyrimai, atlikti Peru mokslininkų, pateikė netikėtų duomenų, keliančių abejonių dėl tradicinių žmogaus anatomijos ir evoliucijos supratimų. Ištemptas kaukolė, anomalijos galūnėse ir unikali kaulų struktūra patraukė tiek mokslininkų, tiek paslaptingo pasaulio mėgėjų dėmesį. Ką slepia šie senovės artefaktai, ir kokias paslaptis jie gali atskleisti apie mūsų protėvius bei galimus ryšius su kitomis gyvybės formomis? Pasinerkime į mokslinių atradimų pasaulį, kur kiekviena detalė gali pakeisti mūsų supratimą apie praeitį.
Neseniai atlikto tyrimo dėl Peru atrastų "nežemiškų" mumijų rezultatai pateikė įspūdingų duomenų, kurie paneigia bendras nuostatas. Humanoidinė mumija, kurią meiliai vadina Marija, buvo rasta 2017 metais Nasco kapavietėje, kartu su penkiomis kitomis mumijomis.
Žurnalistas ir ufolologas Jaime Maussan iš pradžių pavadino šiuos radinius nežemiškomis būtybėmis, kas sukėlė audringas diskusijas mokslinėje bendruomenėje. Nepaisant daugelio mokslininkų skepticizmo, laikusių mumijas mistifikacija, naujas tyrimas, atliktas Peru mokslininkų, apšvietė tikrąją šių paslaptingų būtybių prigimtį.
Marijos analizė parodė įspūdingą biologinį panašumą su žmogumi, tačiau mumija demonstravo daugybę morfologinių ir anatominių skirtumų. Ištemptas kaukolė, būdinga jos išvaizdai, neturėjo dirbtinės deformacijos požymių, kas nustebino tyrėjus. Marijos kilmė datuojama laikotarpiu tarp 240 ir 383 metų mūsų eros.
Tolimesni tyrimai parodė, kad Marijos kaukolės tūris yra 30% didesnis nei paprasto žmogaus. Išoriniai bruožai, tokie kaip iškilūs akys ir neįprasti dantys, pridėjo naują paslapties lygį.
Dar labiau nustebino atrastos anomalijos galūnėse. Marijos rankos buvo 20 cm ilgesnės ir turėjo unikalią struktūrą su papildomomis falangomis kiekviename piršte. Panašiai, kojos parodė ilginimą ir kaulų struktūros savybes, nematytas žmogaus anatomijoje.
Skeneris parodė daugybę anomalijų, įskaitant artrito požymius ir stuburo pažeidimus. Taip pat ypatingą dėmesį patraukė jos ėjimo ir laikysenos ypatumai. Kulno kaulo struktūra rodė unikalų judėjimo būdą, metantį iššūkį tradiciniams supratimams apie vaikščiojimą ant dviejų kojų.
Nepaisant moteriškų požymių, Marijos anatomijos ypatumai turėjo elementų, primenančių vyrų anatomiją, kas apsunkino identifikavimą. Galų gale, remiantis analize, mokslininkai padarė išvadą, kad ši būtybė yra išdžiovinta humanoidinė kūnas su biologine architektūra, panašia į žmogaus, tačiau su daugybe struktūrinių skirtumų ir anatominių ypatybių.
Taigi, mumija Marija ir toliau kelia susidomėjimą ir ginčus, atverdama naujus horizontus senovinių civilizacijų tyrime ir jų galimuose ryšiuose su kitomis gyvybės formomis.