Visi žmonės panašūs į medžius. Jie turi šaknis – savo artimuosius. Net jeigu santykiai susiklosto nelabai sklandžiai, nematomas ryšys su tėvais, seneliais išlieka visą gyvenimą.
Visi turime šaknis
O kam reikalingos šaknys žmogui? Jos jį maitina. Per šaknis maitinamas medis išauga didelis ir gražus. Taip pat ir žmogus, gaunantis pakankamai peno iš savo šaknų, išauga visaverte, stipria ir laiminga asmenybe.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių nutrūksta ryšys su tais, kurie jam brangūs, arba išgyvena artimųjų mirtį, toks žmogus pradeda nykti ir gali prarasti gyvenimo prasmę. Tas pats įvyksta su medžiais. Kai jiems pažeidžiamos šaknys, jie nebeduoda vaisių ir greitai išdžiūsta.
Emocijos
Kad medis augtų, mes laistome jį vandeniu. Jam reikia tik paprasto vandens ir daugiau jokių pastangų, kad išaugtų didelis ir tvirtas. O koks „vanduo“ reikalingas žmonių santykiams? Tai emocijos! Ne protas, ne informacijos mainai, o būtent emocijos. Už ką mes mylime savo artimuosius? Už tai, kad jie sukelia mums emocijas.
Net tas, kuris sako, kad paprasčiausiai myli, remiasi maloniomis emocijomis, kurias jam sukelia kitas asmuo vien savo egzistavimu, t. y. kai sako „Aš tave myliu“, jis maitinasi šia emocine būsena.
Beveik visi turime tėvus. Bet ne visiems susiklostė geri santykiai su jais. Kai kurių tėvai jau mirę. Jeigu jūsų santykiai su artimaisiais apnuodyti, tai jūs būsite nevisavertis žmogus. Jūs net negalėsite suprasti, su kuo tai susiję.
Emocinio nevisavertiškumo jausmas lydės jus kaip fonas. Ir savo meilės santykiais su partneriais jūs stengsitės kompensuoti tas emocijas, kurių negavote iš tėvų. Pavyzdžiui, tai gali būti pripažinimas, palaikymas, rūpestis, dėmesys, švelnumas, pasitikėjimas, kurių jums nesuteikė šaknys.
Galite pastebėti, kaip giminaičiai, nesugebantys dalytis meilės emocijomis, gauna prastos vertės peną, provokuodami vienas kitą konfliktams ir nesantaikai.
Kai vėl pradėsite bartis su artimu žmogumi, paklauskite savęs: „Kas slypi už jo žodžių? Ko jis nesąmoningai prašo manęs?“ – ir duokite jam tai, ko jis nori. Nemokamai. Tiek, kiek jam reikia. Nustebinkite jį ir save. Suteikite jam tas emocijas (meilės, pripažinimo, palaikymo, dėkingumo), be kurių jis taip blogai jaučiasi.
Atsiminkite, kad medis išdžiūsta be vandens. Žmogaus siela išdžiūsta be emocijų.
Atmintis
Turite su dėkingumu prisiminti visus savo šeimos narius. Nesvarbu, kokie anksčiau buvo jūsų santykiai su jais. Jūs visada galite pataisyti padėtį. Net savo galvoje ir tuo atveju, jei žmogus jau yra miręs. Bet tai nereiškia, kad turite sienas nukabinėti senomis fotografijomis. Priešingai, jas reikia paslėpti. Nedera stengtis „dirbtinai“ atgaivinti išėjusio žmogaus. Turite likti jam dėkingi už tai, kad jis buvo jūsų gyvenime ir paliko savo pėdsaką.
Jeigu mylėjote žmogų, bet jis nebuvo jūsų giminaitis, jis taip pat tampa jūsų šaknų dalimi. Žmonės neteisingai daro, kai stengiasi pamiršti savo buvusią žmoną ar vyrą – jie pakerta savo šaknis, todėl paskui kenčia. Tam tikru metu tas žmogus buvo paties gyvenimo, meilės, džiaugsmo, emocijų šaltinis. Negalima spjaudyti į praeities šaltinį.
Vaisiai
Norite sužinoti, kaip jūsų šaknys paveikė jus? Pažvelkite į tai, kaip suorganizavote savo gyvenimą. Norite to ar ne, jūs esate viename kinkinyje su savo artimaisiais. Jie paliko savo pėdsakus. Tai, kaip jūs gyvenate dabar, priklauso nuo to, kokiomis emocijomis jus maitino vaikystėje ir maitina dabar.
Jeigu neturite jokio amato, profesijos, mėgstamo užsiėmimo, vadinasi, jūsų šaknys pažeistos. Žmogaus vaisiai yra tai, ką jis duoda pasauliui, kitiems. Nesvarbu, kuo jūs užsiimsite, jūs turite būti naudingi žmonėms. Bet kad galėtumėte duoti vaisių, jums reikalinga veikianti šaknų sistema. Pataisykite santykius su tėvais ir artimaisiais, atleiskite tiems, kuriuos mylėjote ir kas jus nuskriaudė. Ir patys įleiskite šaknis į kitus žmones. Tik tada jūs galėsite klestėti.
Nepamirškite skirti dėmesio savo tėvams, seneliams. Jie visada laukia jūsų. Ir myli. Taip, kaip moka. Pasakykite jiems po gerą žodį. Palaistykite savo medžio šaknis!
