Žurnale "Astronomy & Astrophysicals" paskelbtame Leibnico astrofizikos instituto Potsdame (AIP) tyrime aprašomas pirmasis "magnetinių masyvių žvaigždžių" aptikimas už mūsų galaktikos ribų.
Pasak Phys.org, iki šiol mokslas žinojo tik apie masyvias žvaigždes su galingais magnetiniais laukais, esančias Paukščių Tako ribose. Tačiau naujame tyrime pirmą kartą magnetiniai laukai aptikti trijose masyviose karštose žvaigždėse, esančiose kaimyninėse galaktikose - Didžiajame ir Mažajame Magelano debesyse.
Manoma, kad už mūsų galaktikos ribų yra daugybė "magnetinių žvaigždžių". Tačiau jas aptikti nelengva. Magnetiniai laukai matuojami naudojant spektropolarimetriją, tačiau šiam metodui reikia aukštos kokybės duomenų. Įprastiniai didelės skiriamosios gebos spektropolarimetrai ir maži teleskopai tokiems tyrimams netinka. Tikriausiai todėl anksčiau nepavyko aptikti "magnetinių žvaigždžių" už Pieno Tako ribų.
Naujajame tyrime naudotas FORS2 mažos skiriamosios gebos spektropolarimetras, įrengtas viename iš keturių Čilėje esančio Labai didelio teleskopo (VLT) 8 metrų teleskopų. Astronomų komanda stebėjo penkias masyvias žvaigždes Magelano debesyse. Taip buvo aptikti magnetiniai laukai dviejose pavienėse žvaigždėse ir vienoje žvaigždėje iš dvigubos sistemos.
"Magnetinių laukų tyrimai masyviose žvaigždėse, esančiose galaktikose su jauna žvaigždžių populiacija, suteikia svarbios informacijos apie magnetinių laukų vaidmenį žvaigždžių formavimuisi ankstyvojoje Visatoje, kurioje žvaigždės formuojasi iš metalais neužterštų dujų", - sakė pirmoji tyrimo autorė daktarė Svetlana Hubrig (Swetlana Hubrig).
Magnetizmas laikomas pagrindiniu masyvių žvaigždžių evoliucijos komponentu. Yra žinoma, kad būtent žvaigždės, kurių masė 8 ir daugiau kartų didesnė už mūsų Saulės masę, savo egzistavimo pabaigoje palieka neutronines žvaigždes ir juodąsias skyles.
