Privačių žemės sklypų, vienkiemių, kaimo sodybų gyventojai dažnai nusprendžia įsirengti kelio užtvarą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokių reikalavimų būtina laikytis, kokiais atvejais leidžiama jį įrengti, kur gyventojams reikia kreiptis norint įsirengti kelio užtvarą bei kokios gresia baudos už savavališką užtvaro įrengimą.
Statybos inspekcija akcentuoja, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai
privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą
veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir
gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Neretai Statybos inspekcijai pateikti skundai dėl kelio užtvaro nenagrinėjami, nes paaiškėja, kad tai kilnojamieji objektai arba jų matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, tai reiškia, kad tokie objektai nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos.
Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos. Taip pat Statybos inspekcija tokių objektų, kaip ir kilnojamųjų objektų, statybos valstybinės priežiūros neatlieka ir skundų dėl tokių objektų įrengimo nenagrinėja.
Prieš statant kelio užtvarą, priskirtiną statiniams, reikėtų pasidomėti,
ar asmuo galės konkrečiu atveju įgyvendinti statytojo teisę. Statant
naujus statinius, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi
statybą leidžiantį dokumentą (SLD) (kai jis privalomas) ir kai
statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas
statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų
nustatytais pagrindais. Reikalavimas dėl žemės sklypo valdymo ir (ar)
naudojimo galėtų būti netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais,
pavyzdžiui, valstybinėje žemėje tiesiant susisiekimo komunikacijas ar
inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius;
tokiu atveju reikėtų gauti žemės sklypo (teritorijos) patikėtinio
sutikimą.
Kelio užtvarui, kuris priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, būtų
privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti SLD, jei jis
būtų statomas:
- kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I ir (ar) II nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines) (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);
- mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį.
Statinių projektus rengia projektuotojai, SLD išduoda
savivaldybės. Kai nesudėtingasis statinys nepatenka į aukščiau nurodytas
teritorijas, tai gauti SLD nereikia, o projektas rengiamas tik
pageidavus statytojui.
Žinotina, kad kelio užtvaro, kuris priskirtinas nesudėtingiesiems
statiniams, pastatymas be SLD, kai jis privalomas, užtraukia baudą nuo
150 iki 560 eurų. Išsamiau.
